Pasak K.Knizikevičiūtės, tiksliausiai ją apibūdinantis žodis – „kūrėja“. Mergina prideda, kad jos veiklos aprėpia tiek daug visokiausių kūrybos šakų ir procesų, kad net sunku apibendrinti, kuo tiksliai užsiima. Mados dizainerė, rūbų konstruktorė, kūrybos vadovė, stilistė, tapytoja, grafikė... – tik dalis Katrinai klijuojamų epitetų.
„Menas mane lydėjo visą gyvenimą – nuo vaikystės ieškodavau būdų save išreikšti ir sužadinti jausmus. Šešerių metų pradėjau lankyti muzikos mokyklą, grojau fortepijonu. Baigusi muzikos mokyklą, įstojau į dailės mokyklą. Visuomet domėjausi mada ir iš jos kylančiais psichologiniais aspektais bei stiprybe, tad išlėkiau studijuoti mados dizainą į vieną didžiausių mados sostinių – Londoną.
Apsigynusi bakalaurą padirbėjau asistente pas kelis dizainerius, taip pat keturis sezonus dirbau stiliste Londono mados savaitės metu – stilizavau madų šou ir vitrinas. Ilgainiui pradėjau kurti savo pačios išraiškos platformą – drabužių prekės ženklą „Bajoras“. Šiuo metu toliau vystau savo rūbų liniją, siuvu naujas kolekcijas, dirbu prie meninių projektų idėjų ir įgyvendinimo, o šalia to dirbu kaip stilistė, modelis, laisvalaikiu užsiimu tapyba ir toliau einu kūrėjos keliu“, – vardina K.Knizikevičiūtė.
Svarbiausias kūrinys – „Bajoro“ prekės ženklas
Katriną kurti įkvepia aplinka, noras dalintis, klausimai ir atsakymai bei apskritai – žmonės ir istorija. Istorinės priežastys prisidėjo ir prie jos kuriamo prekės ženklo vardo atsiradimo.
„Bajoro“ pavadinimas – alegorijos forma. Šis vardas susijęs su mano šaknimis ir šeimos istorija – turiu bajoriškų šaknų. Beje, kadangi prekės ženklas nepavadintas tiesiog mano vardu, visuomet atsiranda vietos aptarti pavadinimo kilmę ir jo nešamą idėją. Mano kuriamas prekės ženklas yra ryškus ir šiuolaikiškas, bet kartu ir išsilavinęs, vertinantis ilgalaikiškumą, kokybę bei autentiškumą. Sakyčiau, kad tai ne tik saviraiška drabužiais, bet ir gyvenimo stilius“, – teigia menininkė.
Pasak dizainerės, jos kuriami drabužiai išskirtiniai ne tik dėl ryškių spalvų ir formų, bet ir dėl konceptualios žinutės, slypinčios kiekvienoje kolekcijoje. K.Knizikevičiūtė teigia, kad savo kūryba siekia edukuoti visuomenę apie mados, meno, žmonijos istoriją, įkvėpti būti drąsiais ir pasitikėti savo išskirtinumu.
„Besifokusuodama į seniausias drabužių siuvimo technikas, terapines spalvų savybes ir natūralius, atsakingai parinktus audinius, niekuomet nepamirštu su drabužiais pasiųsti tam tikrą žinutę. Ar tai būtų kolekcija, ar individualus klientui kuriamas rūbas, stengiuosi, kad drabužiai išliktų dėvimu menu – galbūt ne visiems suprantamu, bet tikrai keliančiu diskusijas“, – sako dizainerė.
Skatina pažadinti vidinį klouną
Kartais vilkimi drabužiai suteikia supergalių ir priverčia pasijusti lyg filmo herojumi. Kurdama kiekvieną drabužį K.Knizikevičiūtė bando įsivaizduoti personažą, kuris jį dėvėtų.
„Tai gali būti tiek gyvenimu patenkintas, nerūpestingas personažas, tiek savęs beieškantis kovotojas prieš sistemą. Būtų sunku išskirti vienintelį mano drabužiais besirengiančių žmonių tipą – dažniausiai bandau suprasti įvairaus būdo personas, bet jei reikėtų išsirinkti stereotipinį personažą, manau, tai būtų klounas. Ir ne tik dėl ryškių spalvų – labiau dėl su klounais siejamo simbolizmo: optimizmo, sarkazmo, mokėjimo išjuokti realybę“, – pasakoja kūrėja.
Lietuva ir Anglija – labai skirtingos šalys
K.Knizikevičiūtė neabejoja, kad prie jos kūrybos kelio stipriai prisidėjo Londonas – menininkė mano, kad Lietuvoje tokių rezultatų nebūtų pasiekusi. Visgi ji prideda, kad merginos pažįstami lietuviai – nuostabūs žmonės, o pati Lietuva merginos sielai daug artimesnė.
„Praleidau Londone nuostabius septynerius metus. Londonas neapčiuopiamai prisidėjo prie mano braižo atradimo ir pasitikėjimo savimi. Čia įgijau laisvę save išreikšti ir nustojau bijoti būti teisiama. Neįkainojamos ir visos patirtys, pradedant nuo žinių ir praktikos, kurią gavau universitete, atvertomis durims į aukštąją madą ir baigiant pačio miesto ypatybėmis – įdomiu kultūriniu, meniniu gyvenimu ir žmonėmis. Visgi džiaugiuosi grįžusi į Lietuvą – mano aplinkoje vien tik nuostabūs ir įkvepiantys žmonės, daug dirbantys bei siekiantys tikslų, bet ir mokantys gyventi, mėgautis gamta ir vidiniais atradimais. Čia viskas daug žemiškiau ir arčiau širdies“, – sako dizainerė.
Siaurų pažiūrų, nelaimingų, vien tik pagal visuomenės normas ir taisykles gyvenančių žmonių yra visur ir kitų žmonių laisvė juos visuomet privers jaustis nepatogiai.
Pasak K.Knizikevičiūtės, siaurų pažiūrų, nelaimingų, vien tik pagal visuomenės normas ir taisykles gyvenančių žmonių yra visur ir kitų žmonių laisvė juos visuomet privers jaustis nepatogiai. Visgi Londonas nuo Lietuvos labai skiriasi savo mastu, daugiakultūriškumu ir kosmopolitišku žmonių požiūriu, o tai ir daro didžiausią įtaką laisvesnei žmonių ekspresijai ir savęs šventimui.
„Žinoma, Lietuva yra uždaresnė, visai nesenai priespaudą išgyvenusi valstybė (dar ir dabar kovojanti už žmogaus laisvę), tad natūralu, kad čia surūgusių žvilgsnių ir komentarų nepalyginamai daugiau nei Londone. Nors Lietuvoje negatyvių komentarų nebesulaukiu (nebent tai būna anoniminiai – juokingi, bailūs ir iš piršto laužti komentarai), nesupratingi žvilgsniai gimtinėje vis dar lydi. Mano atsakas į tokius žvilgsnius – šypsena. Manau, mūsų istorija aiškiai paaiškina, kodėl čionykščiai slepiasi už pilkumo ir vienodumo. Lietuviai mokyti sekti, pritapti ir vengti išsišokti. Atsižvelgdama į tai, aš lieku supratinga, nepykstu ir negatyviems žmonėms savo energijos nešvaistau“, – sako K.Knizikevičiūtė.
Lietuva – menininkų kalvė
Katrina pastebi, kad nors rūškanų veidų Lietuvoje vis dar nemažai, situacija keičiasi – žmonės laisvėja ir nebebijo būti savimi.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau ir daugiau ryškių (nebūtinai spalvingų) žmonių, kurie nebijo savęs, įkvepia ir skatina keistis. Esame nuostabi šalis, kupina talentingų ir nepakartojamų menininkų. Palaikymas ir meilė vieni kitiems tik sustiprina mūsų potencialą. Visuomet esu dėkinga už įkvepiančias žinutes ir komplimentus – tai mano varomasis variklis“, – kalba menininkė.
