Nusprendėme pasidomėti, kaip prasidėjo Lanos pažintis su kitokiu, dvasiniu ir ezoteriniu, pasauliu.
– Lana, kaip jūsų gyvenime atsirado astrologija, dvasinio ugdymo praktikos? Kuo jus sužavėjo kitoks požiūris į pasaulį ir gyvenimą?
– Žmonės mėgsta įkvepiančias istorijas apie tai, kaip kas nors iš vienokio gyvenimo perėjo į kitokį. Pavyzdžiui, nutikus kažkokiam baisiam įvykiui, žmogus permąstė savo gyvenimą ir transformavo savo pasaulėžiūrą. Deja, jokios įspūdingos istorijos aš neturiu.
Man nenutiko nieko tragiško, dėl ko panorau atsisukti į dvasingumą, kad išbrisčiau iš mane užklupusios sunkios būsenos. Į mane netrenkė žaibas ir nenutiko nieko tokio, kas būtų išskirtinai įdomu. Aš tiesiog nuo ankstyvos vaikystės natūraliai ir gal net nuobodžiai žinojau, kuria kryptimi man judėti. Kuo būsiu, kai užaugsiu – tai klausimas, kuris man niekada nebuvo aktualus.
Nuo pirmųjų gyvenimo metų man buvo savaime aišku, kokį kelią ketinu rinktis. Tiesa, buvo laikas, kai, jau pradėjusi dirbti srityje, kurioje dirbu dabar, pajutau, kokia didžiulė atsakomybė tai yra ir kaip sparčiai privalau evoliucionuoti pati tam, kad būčiau profesionali tokioje subtilioje srityje. Juk ne be reikalo sakoma, kad mokyti kitus reiškia mokytis dvigubai.
Nuo gimimo galiu nesunkiai susijungti su bet kokia energija ir nuskaityti informacinį lauką. Žinoma, su metais šio įgūdžio kokybė gerėjo, tobulėjo. Be to, taip susiklostė, kad gyvenimas dar vaikystėje atsiuntė man profesionalią astrologę, kuri labai noriai dalijosi savo žiniomis, atsižvelgdama į mano amžių.
Jau būdama 12 metų pradėjau ruoštis būti astrologė. O dar iki tol jau turėjau ir buvau gerai išstudijavusi Taro kortų kaladę, skaičiau visas įmanomas knygas, kurios buvo susijusios su žmogaus pasąmone, sapnavimo procesais ir subtiliaisiais sluoksniais. Tuo metu šios informacijos nebuvo daug ir dažnai ji nebūdavo itin kokybiška, bet man kiekviena knyga, straipsnis, mokytojas ar informacija buvo aukso vertės.
– Ar jau seniai spėjate ateitį?
– Astrologija kaip ir kiti energoinformacinio lauko skaitymo metodai nesiremia spėjimais, o jos paskirtis yra žymiai gilesnė nei vien tiesiog sužinoti, kas bus ateityje. Šis mokslas tiria dangaus kūnų tarpusavio sąveikas bei jų įtaką žmogaus psichiniam laukui ir yra gana struktūrizuotas, tad spėjimams čia tiesiog nėra vietos. Žodį „spėjimas“ pakeisčiau į „informacijos skaitymas“.
Nors, prisimenu, kai buvau dar labai jauna, ir pati maniau, kad tik žinodama savo ateitį galėsiu ramiai ir laimingai gyventi, tuomet tai atrodė taip reikšminga. Vėliau suvokiau, kad tas poreikis žinoti ateitį buvo mano vidinis nesaugumo jausmas, su kuriuo man reikėjo dirbti. Kai man buvo 18 metų, pradėjau mokytis sąmoningo kvėpavimo meno ir mano didžioji susidomėjimo dalis buvo nukreipta į praeitus gyvenimus.
Pastebėjau, kad tai ypač „skani“ tema, kuri žmonėms yra be galo įdomi: „kuo aš buvau praeitame gyvenime“. Kažkada net keletą metų ši tema buvo ypač įdomi ir man, tad daug dirbau su tuo. Visgi, su laiku pastebėjau, kad tai net nėra pati veiksmingiausia technika, nors ji tikrai nėra prasta. Visgi, pagrindinis atramos taškas dirbant su kažkokia sudėtinga situacija visada turi būti būtent dabartis. Tai labai plati ir įdomi tema, apie kurią galiu kalbėti valandų valandas...
Be to, mūsų pasąmonė bendrauja per metaforinius vaizdinius, kurie sukelia asociacijas, todėl ne visada tai, ką žmogus mato nukeliavęs į praeitą gyvenimą, yra būtent tai, kas iš tikrųjų įvyko. Esmė yra gebėti parsinešti iš tokios kelionės tą informaciją, kuri gali būti naudinga čia ir dabar, o ne tik pasmalsauti. Tas pats yra ir su „bėgiojimu“ į ateitį, kuomet norime pamatyti ją be brandaus pasiruošimo dirbti ir tinkamai panaudoti informaciją.
Ne visada, bet dažniausiai keliauti į praeitus gyvenimus žmogų skatina vaikiškas smalsumas arba noras rasti pasiteisinimą, o žvilgčioti į ateitį skatina vidinio nesaugumo jausmas arba nesuvokimas, kad ateitis yra kuriama dabarties akimirkoje.
Daug kas mano kelyje keitėsi su metais ir vis keičiasi toliau. Taip ir turėtų būti, juk Visatoje niekas negali likti statiška. Organiškai nuo vaikystės buvau šioje sferoje, o besidominčių mano veikla ratas vis augo, nors visada vengiau viešumos ar kažkokios ypatingos reklamos. Dabar jau 20 metų kasdien aktyviai dirbu su žmonėmis, tad susirinkau tikrai nemažą įvairių patirčių ir žinių bagažą.
– Sakoma, kad žmogus kuo puikiausiai žino savo ateitį, tik nemoka įsiklausyti į savo dvasinio ir išorinio pasaulio siunčiamus signalus, ženklus. Ką apie tai manote?
– Kiekvienas žmogus gali skaityti informacinį lauką ir gauti sau aktualią informaciją. Žinoma, jei žmogus dėl kažkokių priežasčių atmeta subtiliųjų kūnų egzistavimą, tuomet tą padaryti tampa sunku. Tačiau kiekvienas, kurį sudomino šis straipsnį ir jis skyrė savo dėmesį jam, jau turi didelį potencialą nuskaitytį informaciją apie save ar savo ateities perspektyvas vien todėl, kad jo viduje yra tą dalis, kuri jaučia trauką šiai temai ir pasąmoningai žino, kad pasaulis yra gerokai daugiau, nei yra matoma plika akimi.
Deja, kai atsiranda tikrai didelės vidinės problemos, tuomet produktyviau yra kreiptis pagalbos į specialistą, nes žmogus neturi tiesioginės prieigos prie giliai savo pasąmonėje glūdinčių didžiausių traumų ir sunkiausių destruktyvių programų. Tai gana plati tema ir reikalauja išsamaus paaiškinimo, bet, trumpiau sakant, tikrai greičiau dirbsite su savo situacijomis, kuomet nevengsite kreiptis į gerus specialistus. Tai yra greitesnis ir produktyvesnis kelias, o juk mes Žemėje neturime tiek daug laiko, kad jį švaistytume...
Žinoma, nemažai žmogus gali susivokti pats, gauti informacijos apie savo procesus ar artėjančius įvykius, išgirsti erdvėje patarimus, kurie gali ateiti įvairiais būdais: per sapnus, intuityvų žinojimą, kažkur netyčia nugirstą frazę ir pan. Žmogaus psichika nuolat „bėgioja“ į ateitį ir labai pastabūs ir ryšį su savimi turintys žmones dabar gerai supras, apie ką aš kalbu. Juk žmogus nuolat gauna daugybę informacijos įvairiausiais kanalais, tad belieka tik treniruotis ją teisingai nuskaityti, o vėliau išmintingai panaudoti.
Žmogaus psichika nuolat „bėgioja“ į ateitį ir labai pastabūs ir ryšį su savimi turintys žmones dabar gerai supras, apie ką aš kalbu.
Pradėti plėsti savo gebėjimą skaityti informaciją erdvėje galima tiesiog dabar. Galimybės čia neribotos. Kiekvienas savo viduje turi dalį, kurią vadinu „vidinis stebėtojas“. Ji visada yra, o ją aktyvuoti galima nukreipus savo dėmesį į ją arba, kitaip sakant, ketinimo būdu.
Esmė yra ta, kad žmogus turėtų stengtis kasdien stebėti save bei savo reakcijas į išorę tarsi iš šono ir neskubėti tuoj pat reaguoti. Dažniausiai žmogus reaguoja į išorinius dirgiklius mechaniškai: impulsas ir iš karto reakcija. Kitaip sakant, įpuola į emocijas ir iš šios pozicijos, neįsigilindamas padaro išvadas ir kaip nors reaguoja.
Taip jo „vidinis stebėtojas“ veikia labai paviršutiniškame lygmenyje ir žmogus vis sukasi pasikartojančiuose situacijose, nes neina į gylį, į aukštesnį situacijos suvokimo lygį. Svarbu bandyti neskubėti karštakošiškai reaguoti ir vertinti procesus, o tiesiog fiksuoti faktą ir tarsi stebėti savo reakcijas iš šono.
Nenustumti emocijų, leisti joms būti, bet neskubėti daryti išvadų, juk dažniausiai žmogus daro sprendimus veikdamas iš jau suformuotų vidinių programų, dėl kurių pasaulį mato vienokį ar kitokį. Teisingas informacinio lauko skaitymas vyksta pakilus virš emocijų, įsitikinimų ir kartais net turimų žinių.
Asmenybės jungtis su Siela – tai ilgas, bet būtinas procesas, nes tuomet žmogus pradeda iš tikrųjų norėti eiti į Tiesą su savimi ir priimti net ir ne itin patogią informaciją. Dažnai asmenybės norai nesutampa su sielos poreikiais, su pasirinktu keliu, tuomet žmogus priešinasi procesams, nenori išgirsti tiesos apie save, nes toji tiesa gali būti ne tokia, kokios jam norisi.
Jo mintys, įsitikinimai, įsivaizdavimai trukdo informacijos suvokimui ir įsisavinimui. Todėl ir pasitaiko, kad ne visi, atėję pas astrologą, išeina patenkinti tuo, ką išgirsta, ir kategoriškai atmeta gautą informaciją, nes ji ne tokia kokios jam „reikia“.
– Ar prognozės visada būna tikslios, išsipildo? Ar nebūna taip, kad žmogus užsiprogramuoja ir jau laukia, kas čia nutiks gero ar blogo?
– Tai priklauso nuo žmogaus sąmoningumo lygio. Pats gyvenimas šioje planetoje – tai gyvenimas programoje, kuri susideda iš daugybės kitų programų. Žmogiškoji būtis yra daugybės programų, kurios suformuoja gyvenimą, sankaupa, tad sunku rasti žmogų, kuris nėra daugiau ar mažiau užprogramuotas.
Kuo platesnė žmogaus sąmonė, tuo mažiau jis linkęs programuoti save, kadangi viduje yra daugiau išmintingos, brandžios laisvės. Toks žmogus žino, kaip teisingai panaudoti išgirstą informaciją. Ji tampa jo įrankiu. Į ateitį mes visada žvelgiame iš šios dienos pozicijos, tad jei žmogus išgirsta, jog šiuo metu labiausiai aktyvuota ne itin maloni ateities perspektyva, jam yra proga bandyti koreguoti situaciją. Vadinasi, šiuo metu kažkas jame kuria būtent šią ateities versiją.
Astrologijoje yra toks niuansas: jei yra aspektas, tai reiškia, kad bus įvykis. Tačiau kokiame lygyje bus tas įvykis, priklauso nuo žmogaus. Pozityvus aspektas, kuris gali atnešti, pavyzdžiui, paaukštinimą, karjeroje gali atnešti malonų, bet nežymų įvykį.
Taip būna todėl, kad žmogaus „vidinė talpa“ nėra pakankama, kad galėtų įtalpinti į save aukštą postą ir didesnes pinigų sumas. Todėl visada skatinu žmonės ne sėdėti ir laukti, kol ateis palankūs astrologiniai aspektai, kurie „sutvarkys reikalus“, o pasiruošti jiems, kad galėtų tinkamai pasitikti šias energijų sankaupas.
Negatyvūs astrologiniai aspektai ar užtemimų laikotarpiai taip pat nėra kažkoks nuosprendis. Taip, tai gana sunkiai suvaldomas metas, tačiau brandžiam ir harmoningam žmogui, kurio „vidinis stebėtojas“ yra aktyvuotas aukštame sąmoningumo lygyje, tai nėra problema. Negatyvūs astrologiniai aspektai, tai daugiau dinamikos ir būtinybė įsiklausyti Į situaciją labiau nei įprastai. Tai nėra idealios sąlygos, bet stipriam žmogui yra aišku, kad reikia neužsiprogramuoti, o įsiklausyti.
– Ką manote apie minčių jėgą? Kodėl vieniems ji palanki, o kitiems neduoda jokios naudos?
– Kad ir ką patiriame, kad ir ką matome, mes lyg magnetai pritraukiame viską sau patys, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių mums tai reikalinga. O pritraukiame įvairius dalykus būtent dėl savo būsenos. Minčių jėga – tai taisyklė, kuri galioja visiems Žemės gyventojams. Juk Visatos dėsniai veikia visus vienodai.
Kokiomis būsenomis žmogus nuspalvina savo mintis? Jei intensyviai galvojate apie didelį šunį ir jums tai sukelia baimės jausmą – aktyvuota būsena pritraukia atitinkamus įvykius. O jei galvodami apie didelį šunį jaučiate džiaugsmą, vibracijos kyla ir įvykiai jūsų realybėje atitiks jas. Esmė ta, kad bandydami sąmoningai dirbti su minčių jėga turime ne tik apie ką nors intensyviai galvoti ar kartoti postulatus, bet turime save įvesti į atitinkamą būseną.
Priešingu atveju, galvojimas ar kažkokių sakinių kartojimas nebus itin veiksmingas. Būsena pritraukia pokyčius pagal rezonanso dėsnį. Tarkime, norite minčių jėga pasiekti konkretų tikslą ir bandote dažnai galvoti apie tai ir savo galvoje ar garsiai kartoti pozityvius teiginius. Įveskite save į būseną, kurioje jau esate toje realybėje, kurios norite. Nukelkite savo sąmonę ir pabūkite tame tiek, kiek šiandien galite.
Rezonuokite su tuo, ko norite. Kitas svarbus žingsnis yra veiksmas materijoje. Neužtenka vien pozityviai mąstyti ir medituoti. Būtina įžeminti energijas, kurias kaupiate subtiliuosiuose sluoksniuose arba, kitaip sakant, veikti materialiame pasaulyje. Savo seminarų metų nuolat kartoju, kad kokybiškai atliktos dvasinės praktikos tai lyg mygtuko paspaudimas, kuris paleidžia procesus materijoje. Padarote praktikas, išjudinate erdvę, o tada pasiruoškite reaguoti į įvykius materijoje. Štai ši dalis daugumai ir yra sunkiausiai įveikiama.
– Kaip apskritai reikėtų vertinti ateities prognozes? Juk daug kas priklauso nuo aplinkybių, kurių numatyti neįmanoma?
– Astrologija ir gali padėti numatyti tas aplinkybes. Tai pagalba, kad gyvenime darytumėme kuo mažiau klaidų. Nebūtinos problemos jau negali taip lengvai prisėlinti, nes žmogus yra tam pasiruošęs. Žinoma, vienas žmogus negali paveikti didžiųjų procesų, tokių kaip karas, gamtos stichijos ar pasaulinė ekonominė krizė.
Astrologija ir gali padėti numatyti tas aplinkybes. Tai pagalba, kad gyvenime darytumėme kuo mažiau klaidų.
Visgi, kuomet žmogus stipriai reaguoja ar yra kitaip stipriai paveikiamas šių didžiųjų išorinių procesų, tai visuomet atspindi jo asmeninius vidinius procesus. Net nėra taip svarbu, ar žmogus sugebėjo, ar nesugebėjo juos numatyti. Svarbiausia yra kaip jis geba į juos reaguoti, per juos sąmoningai pereiti ir įgijęs šią patirtį patobulėti.
– Kaip patartumėte žvelgti į ateitį, kad prognozės padėtų, o ne pakenktų?
– Jei kalbame apie bendras prognozes Zodiako ženklams, tai suprantama, kad jos nėra tokios tikslios, kokios būtų sudarius žmogui asmeninį horoskopą. Patarčiau į jas žiūrėti kaip į pramogą, o jei negalite nereaguoti į ten pateikiamą informaciją – tai neskaitykite visai. Nedaug prarasite. Išmintingiau yra arba kreiptis į profesionalų astrologą, arba lavinti savo vidinę navigaciją, kitaip sakant, vidinį stebėtoją. Ilgalaikėje perspektyvoje yra daugiau naudos.
Žmogaus gyvenimas yra lyg širdies diagrama – tai aukštyn, tai žemyn. Lygi linija bus tik tada, kad gyvenimas pasibaigs. Svarbu priimti, kad neįmanoma visą gyvenimą girdėti tik teigiamas prognozes – sunkumų tenka kartais patirti visiems. Neturėdamas iššūkių ir gyvendamas tobulomis sąlygomis žmogus nėra linkęs tobulėti. Kai išklausote orų prognozę, juk priimate šią informaciją adekvačiai ir suprantate, kad negali visada šviesti saulė.
Kai žinote, kad lis – pasiimate skėtį, jei nusimato pavojinga audra – atidedate tam tikrus darbus ir darote, ką galite, kad saugiai išgyventumėte audrą. Astrologinė informacija yra duota žmogui ne tam, kad jį įkalintų baimėje, o tam, kad suteikti galimybę produktyviai laviruoti tarp daugybes skirtingų energijų.
Neįmanoma visą gyvenimą girdėti tik teigiamas prognozes – sunkumų tenka kartais patirti visiems.
– Ką jums pačiai duoda astrologija?
– Duoda labai daug… Pirmiausiai, man tai dvasinė praktika, kuri man pradėjo save struktūrizuoti ir nesimėtyti, teisingai paskirstyti savo energiją ir laiką. Esu iš tų žmonių, kurie nori kuo daugiau patirti ir nuveikti. Domėdamasi astrologija susisteminau ir „sutvarkiau“ savo poreikį nuolat veržtis į priekį, plėstis, ragauti gyvenimo skonį ir skubėti pirmyn. Nebeliko chaoso, todėl nebešvaistau energijos ir laiko bei veikiu tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
Taip pat galiu dar geriau matyti programas, kurias atsinešiau gimdama ir matyti geriausius jų sprendimų variantus. Naudojant šį įrankį aukštame lygmenyje galime nuveikti tikrai daug. Tikrai nesu iš tų, kurie žvilgčioja į savo asmeninius astrologinius tranzitus dažnai, nes kuo ilgiau esi astrologijos pasaulyje, tuo mažiau to reikia.
Be to, turiu gerai veikiančią vidinę navigaciją, kuri niekada neapgauna, tad natūraliai susijungiu su informaciniu lauku. Visgi, mėgstu naudoti astrologiją kaip įrankį tais atvejais, kuomet planuoju didelį, gyvenimą keičiantį ar ilgalaikį projektą. Pasitikrinu ir struktūrizuoju planus, gavusi informacijos įvedu tvarką planuose ir taip sutaupau daug energijos, laiko ir resursų.
– Ar sau spėjate ateitį? Taip išeina, kad esate visad viena koja priekyje ir žinote, kaip geriau elgtis, kokiu keliu sukti?
– Žinoma, kad aš naudoju savo turimus įrankius ir pasilengvinu sau gyvenimą tiek remdamasi astrologija, tiek ir kitomis praktikomis. Juk šie įrankiai tam žmogui ir paduoti. Žmogui šioje planetoje viskas yra paduota jo evoliucijai ir plėtrai. Belieka tik gebėti tą priimti, o tam reikia išeiti iš pasąmoninio poreikio patirti kančią, sunkumus. Pasąmoninis poreikis kankintis – tai viena dažniausių destruktyvių programų žmogaus viduje ir kiekvienam ji pasireiškia vis per kitokią prizmę. Tai tikrai įdomi tema...
Žmogui viskas paduota, belieka tik įdėti pastangų ir paimti sau kažką, kas į naudą, bet žmogus to nedaro ir net pats to nesuvokdamas praktikuoja vidinį sabotažą. Kuo mažiau karo su savimi, tuo labiau žmogus nori džiaugtis gyvenimu, o ne kovoti su sunkumais. Taip atrodo stipriai išreklamuota „meilė sau“ – tai vidinio karo nebuvimas. Kadangi linkiu sau visko geriausio ir nenori gaišti brangaus laiko, kuris man duotas šioje planetoje, pasistengiu padaryti viską, ką galiu, kad išvengčiau nebūtinų problemų.
Tiesa, nėra įmanoma 100 proc. tikslumu numatyti visus ateities įvykius. Taip yra padaryta tam, kad žmonės galėtų turėti tą žaidimą, dėl kurio atkeliavo į šią planetą. Juk ne be reikalo ateities valdovas astrologijoje yra Uranas – tai planeta, atsakinga už staigmenas, netikėtus posūkius ir kvantinį mąstymą. Be to, ateitis gali pasikoreguoti vien dėl to, kad jūs apie ją sužinojote.
Taip atrodo stipriai išreklamuota „meilė sau“ – tai vidinio karo nebuvimas.
– Su kokiomis bėdomis į jus dažniausiai kreipiasi žmonės? Ar pastebite kokias nors tendencijas?
– Į savo asmeninias sesijas priimu tik tais atvejais, kuomet žmogus turi konkrečių klausimų ir žino, kodėl jam reikia susitikimo su manimi. Neturiu „bendro pobūdžio“ konsultacijų, kurių metų žmogus prašo tiesiog papasakoti ką nors įdomaus apie jį, pasakyti, ką matau, ar šiaip pasmalsauti. Tai nėra brandus požiūris į tokį rimtą procesą. Jau senokai astrologija yra tik vienas iš įrankių, kuriais naudojuosi sesijų metu, nors ji ir užima tikrai didelę dalį.
Aš dirbu su žmogaus programų rinkiniu arba, kitaip sakant, su tomis energijų sankaupomis, kurios susiformavo praeityje, veikia dabartį ir formuoja ateitį. Astrologiniai parametrai tą puikiai atspindi. Esmė yra išsiaiškinti, kokia destruktyvi programa veikia situaciją ir išsiaiškinti, kaip ją pakoreguoti. Taip yra keičiama realybę. Kadangi nevadinu savęs „būrėja“ ir aiškiai ištransliuoju, kad konsultacijai susitinkame tam, kad koreguotume įrašus savo struktūroje, dauguma žmonių, kurie į mane kreipiasi, yra brandūs, išsilavinę ir išmintingi žmonės, kurie supranta konsultacijos esmę.
O užklausos tikrai labai įvairios: asmeninio gyvenimo klausimai, verslo reikalai, noras plėstis, daugiau uždirbti, kasdieniai rūpesčiai, negebėjimas paleisti ar baimės…
– Ką patartumėte jautriems, šiame pasaulyje sunkiai išsitenkantiems žmonėms, kurie skęsta savo emocijų jūroje? Kaip atrasti dvasinę ramybę ir harmoniją, kuri tampa paklausiausia preke?
– Kaip ir minėjau anksčiau: žmogui šioje planetoje viskas yra paduota jo evoliucijai, tad belieka tik įjungti valios jėgą ir panorėti priimti pagalbą, panorėti ištrūkti iš aukos pozicijos. Šiuo metu daug žinių ir veiksmingų technikų bei gerų specialistų yra nesunkiai prieinami kiekvienam norinčiam. Esmė yra ta, kad žmogus turi pats norėti ištrūkti iš sunkios būsenos. Be jo noro niekas nesugebės jam padėti.
Tiems, kurie pradėjo eiti saviugdos keliu, patarčiau neieškoti stebuklingos piliulės, kuri pakeis gyvenimą vos per keletą dienų. Kitaip sakant, nesitikėti, kad viena dvasinio ugdymo stovykla ar keletas sąmoningo kvėpavimo sesijų pakeis viską iš esmės. Kai lankote treniruotes sporto klube, puikiai suprantate, kad nėra prasmės tikėtis didelių pokyčių vos po poros treniruočių.
Taip pat kūno transformacija sunkiai sekasi be tinkamos mitybos ir miego režimo bei kitų faktorių. O kai nustojate sportuoti, kūnas gana greitai praranda įgytą tonusą. Panašiai yra ir su subtiliaisiais kūnais: reikia laiko, nuolatinio darbo, kompleksinio požiūrio ir natūralaus noro keistis ir tobulėti. Žmogus turi norėti eiti į Tiesą su savimi ir prisiimti atsakomybę už savo būseną. Tai turi būti gyvenimo būdo dalis.
– Ką atsakytumėte skeptikams, kurie astrologiją vertina kaip pokštą?
– Manau, kad nėra reikalo niekam nieko įrodinėti, nes skeptikas, kuris tikėti nenori, neišgirs jokių argumentų. Jei žmogus negerbia astrologijos ar kažkokio kitokio požiūrio – tai jo pasirinkimas. Galų gale astrologija nėra vienintelė dvasinė praktika ir kiekvienas jaučia ryšį su skirtingomis energijomis. Jau seniai nejaučiu noro švaistyti savo energijos žmonėms, kurie jaučia malonumą kritikuodami kitus ar komentuoja tai, dėl ko neturi rimtos patirties. Išmintingiau yra skirti savo dėmesį tiems, kurie tą vertins. Savo brangią energiją, skirtą įvairių patirčių surinkimui, ir ribotą laiką Žemės planetoje reikia gerbti ir investuoti išmintingai.
