Tėvai pradėjo laikyti bites dar 2008-aisiais metais, o šiandien turi daugiau nei 200 šeimų. Šalia bičių augęs Kristupas atvirauja, jog vaikystėje buvo nedrąsu – bitės kėlė baimę, o artintis prie jų nesinorėjo. Tačiau vos 13 metų būdamas įstojo į jaunųjų bitininkų asociaciją, tuomet visas pasaulis apsivertė „aukštyn kojomis“.
Susidraugauti su bitėmis padėjo asociacija
„Įstojęs į asociaciją pradėjau domėtis bitininkyste ir padėti tėvams, tačiau bičių vis dar bijojau, todėl į bitiną tėvai manęs nesiveždavo, juk iš manęs jokios naudos nebuvo“, – juokiasi Kristupas. Namuose likęs pašnekovas sukdavo medų, ruošdavo korius, įlydydavo vaško plokšteles, tvarkydavo avilius bei užsiimdavo kitais ne visuomet pastebimais, tačiau itin svarbiais darbais.
Vėliau, susidraugavęs su bitėmis, kartu su tėvais gaudydavo spiečius, kopinėdavo medų, maitindavo ir gydydavo bites. „Dabar bitės yra mano draugės, aš jų nebijau, kartais pas jas einu tik su šortais ir palaidine, o žmonės stebisi. Kaip sakoma, jeigu tu su jomis gerai elgiesi, tai ir jos šalia tavęs geros bus, tad stengiamės nesipykti. Tačiau pasitaiko visko, kartais ir aš gaunu vieną kitą „skiepą“, – nusijuokia pašnekovas.
Jau 8-erius metus bitininkaujantis Kristupas sako bemaž viską perimantis į savo rankas. Per tą laiką ne kartą teko atstovauti Lietuvą pasaulinėse bitininkų varžybose, išmokti daugybę dalykų apie bičių produktus bei įgauti itin svarbią savybę – kantrybę, nes bityne jos reikia labai daug.
Smagiausias pomėgis – medaus sukimas
„Visą mano asmenybę sukūrė bitynas, sutikau begalę įdomių, protingų žmonių. Taip pat dažnai mūsų Šiluvos miestelį aplanko užsieniečiai, vienuoliai. Kiekvienas sutiktas žmogus atneša naujų patirčių, pamokų, įspūdžių. Taip pat į bityną atvykta praktikantai – vyresni, suaugę žmonės. Jie į mane žiūri kaip į mentorių, mokytoją, nors man vos 21-eri, tad jausmas yra išties įdomus“, – pasakoja bitininkas.
Tačiau labiausiai pašnekovui įsimena nuotykiai bityne – gyvatės ir driežai, gyvenantys po aviliais, spiečių gaudymas bei kitos įvairios veiklos. Šiuo metu Kristupas turi daugybę pareigų – yra atsakingas už apyvartą, prekybą, medaus išgavimą, žiedadulkių ir duonelės ruošimą bei korių tvarkymą.
„Labiausiai man patinka medaus sukimas bei prekyba. Tuomet taip įsijauti į darbą, jog nebėra laiko net pagalvoti apie kitus reikalus“, – teigia Kristupas. Šiuo metu daugiausiai darbų apima lizdų plėtimą, korių ruošimą, tvarkymą. Greitai pradės žydėti gėlynai, sodai, tad bitininkai siekia paruošti bites darbui.
Kitokio gyvenimo nebeįsivaizduoja
Bitynas taip pat specializuojasi įvairiuose bičių produktuose, populiariausias iš jų – 16 rūšių medus su liofilizuotomis uogomis bei vaistažolėmis. Anot bitininko, tai yra itin populiaru tarp klientų. Visi ieško naujų, dar neatrastų skonių. Taip pat bityne yra vedamos edukacijos: teorinė, medaus sukimo ir degustavimo edukacijos. Vasaros metu Kristupui netgi tenka keliauti į vaikų stovyklas bei kitas vietas vesti edukacijų bei degustacijų.
„Ši veikla man yra didelė gyvenimo dalis. Nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be bičių, nežinočiau, kokia kita veikla užsiimti ir nuo ko pradėti. Pripratau prie tokio gyvenimo. Visos vasaros parduotos bitėms. Vienintelis mano poilsis – gamta. Mėgstu išvykti pažvejoti, medžioti ar tiesiog ramiai pasivaikščioti gamtoje, tačiau bitės man yra vienas svarbiausių dalykų. Tai yra hobis, ne darbas“, – šypsosi pašnekovas.
