Sekite 15min Google
Oželis nykštukas (Lymnocryptes minimus) – vienas mažiausių tilvikinių šeimos paukščių. Jis primena geriau pažįstamą perkūno oželį, tačiau yra dar didesnis slapukas ir dar sunkiau pastebimas. Šis mažylis – tikras maskuotės meistras: jo rusvos, gelsvos ir tamsios plunksnos taip gerai susilieja su aplinka, kad net visai netoli esantį paukštį gali būti labai sunku įžiūrėti, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime žiniasklaidai.
Iš kur atkeliauja šie paukščiai?
Vasarą oželiai nykštukai peri šiaurinės Eurazijos pelkėse ir drėgnose tundros bei taigos vietovėse. Atėjus rudeniui, jie traukia žiemoti į Vakarų ir Pietų Europą, Viduržemio jūros regioną, o dalis pasiekia ir Šiaurės Afriką. Lietuvoje šiuos paukščius dažniausiai galime sutikti migracijų metu.
Kur ilsisi oželiai nykštukai?
Šie maži tilvikai renkasi drėgnas vietas: šlapias pievas, užmirkusias įdubas, balučių pakraščius ir kitus drėgnus plotus, kuriuose gali rasti maisto ir pasislėpti tarp augalų. Pajutęs pavojų, oželis nykštukas dažnai nė nebando sprukti – pasikliauja savo maskuote ir nejuda. Kartais jis pakyla skristi tik tada, kai grėsmė priartėja visai arti. Nusileidęs netoliese vėl pranyksta tarp žolių!
Kodėl paukščiams svarbus mozaikiškas kraštovaizdis?
„Gamtoje vertingos ne tik didelės, vientisos buveinės. Paukščiams svarbi ir aplinkos įvairovė, kai greta plyti drėgnos pievos, nedidelės pelkutės, užmirkusios įdubos, krūmynai ir sausesni plotai. Kiekviena tokia vieta suteikia skirtingų galimybių rasti maisto, pasislėpti ar pailsėti migracijos kelionėje“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Justina Baigytė.
Toks buveinių margumas ypač reikšmingas migruojantiems paukščiams, kuriems reikia daugybės tinkamų sustojimo vietų. Išsaugodami įvairias drėgnas buveines, padedame išlikti ne tik oželiams nykštukams, bet ir daugeliui kitų paukščių bei laukinių gyvūnų.
Tad rudenį Neries regioniniame parke verta dairytis ne tik į dangų, bet ir į drėgnas pievas bei balučių pakraščius! Galbūt čia trumpam sustojo ir vienas mažiausių, slapčiausių mūsų migracijos svečių.
Tik nepamirškime: stebėkime paukščius atsargiai, netrikdykime jų ir laikykimės saugu atstumu nuo jų poilsio vietų.
