Kiekvieną rudenį tai darau su avietėmis: kitą sezoną šakos lūžta nuo uogų

Kaip genėti avietes rudenį – instrukcija ir taisyklės

Dėl to, ar galima žiemai aviečių negenėti, ginčytis neverta – žinoma, galite visai nesiimti žirklių ar sekatoriaus, jei nenorite, kad kitą sezoną augalo šakos lūžtų nuo uogų.

Rugsėjį–spalio pradžioje sodininkai dar turi paskutinę progą atlikti sanitarinį genėjimą ir praretinti krūmus. Jei uždelsite ir pradėsite genėti tik lapkritį ar apskritai pamiršite tai padaryti, kitais metais gausaus uogų derliaus galite nesulaukti.

Genėjimas pagerina oro cirkuliaciją, leidžia pašalinti ligotas šakas, sumažina grybelinių ligų riziką, o augale paliekami tik tie ūgliai, kurie derės. Taip augalas visas jėgas gali skirti jų augimui ir vystymuisi.

Pagrindinė taisyklė – sekatoriumi reikia šalinti jau derėjusius ūglius, taip pat ligotas ir pažeistas šakas. Jaunų ir stiprių ūglių liesti negalima – jie duos derlių kitą sezoną.

Nepamirškite, kad prieš genėjimą sekatorių būtina kruopščiai dezinfekuoti, kad į šviežią avietės pjūvį nepatektų infekcija.

Jei nežinote, iki kokio aukščio reikėtų genėti avietes, stenkitės derėjusius ar ligotus ūglius pašalinti kuo arčiau žemės, pašalindami kuo didesnę jų dalį ir palikdami tik stiprius bei jaunus ūglius.

Po genėjimo ant vieno krūmo turėtų likti maždaug 8–12 stiprių ūglių. Jei aviečių viršūnės yra pernelyg ilgos ir siekia daugiau nei 1,5–2 metrus, jas taip pat galima šiek tiek patrumpinti. Tai gali paskatinti šoninių ūglių augimą.

SVARBU: šios rekomendacijos taikomos vasarinėms aviečių veislėms. Rudenines, arba remontantines, avietes reikėtų genėti vėlyvą rudenį arba pavasarį, prieš prasidedant naujam sezonui.

Šaltinis: unian.net