Neskubėkite rudenį kirpti visų gėlių: kai kuriems augalams tai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos

Genėjimas tinka visoms daugiametėms žolinėms gėlėms ir dekoratyvinėms žolėms, kurių antžeminė dalis žiemą nunyksta iki pat žemės paviršiaus.

Kada genėti daugiametes gėles?

Rudenį nukirpus nužydėjusių daugiamečių gėlių stiebus, sodas atrodo tvarkingesnis. Tačiau taip pašalinami ir elementai, kurie žiemą galėtų puošti gėlyną – suteikti jam aukščio, formų ir struktūros. Be to, sausi stiebai ir žiedynai yra maisto šaltinis bei prieglobstis įvairiems gyvūnams ir vabzdžiams. Todėl daugelis sodininkų genėjimą atideda iki pavasario.

Rudenį verta genėti pasirinktinai: palikti dekoratyvius, išdžiūvusius augalų žiedynus, tačiau pašalinti pradėjusias pūti ar grybinėmis ligomis pažeistas dalis.

Tarp augalų, kurių sudžiūvusios dalys gali išlikti dekoratyvios, yra zundų (Eryngium), formijų (Phormium) ir įvairių dekoratyvinių žolių lapai bei žiedynai.

Jautresnius šalčiui augalus su sumedėjusiais stiebais, pavyzdžiui, penstemonus, geriau palikti negenėtus. Seni stiebai apsaugo augalo kerelio pagrindą nuo šalčio. Tokius ir kitus ne itin atsparius šalčiui daugiamečius augalus rekomenduojama genėti tik tada, kai praeina šalnų pavojus – Jungtinėje Karalystėje paprastai balandį arba gegužę.

Visžalių daugiamečių augalų, pavyzdžiui, kai kurių knifofijų (Kniphofia) ir dekoratyvinių viksvų, rudenį genėti nereikia. Pavasarį ir vasarą pakanka pašalinti nudžiūvusius jų lapus.

Nugenėjus augalus, dirvą aplink juos rekomenduojama mulčiuoti organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, sodo kompostu.

Jeigu augalai neturi maisto medžiagų trūkumo požymių, įsitvirtinusių daugiamečių gėlių papildomai tręšti paprastai nereikia.

Kaip taisyklingai genėti daugiametes gėles?

Nors pagrindiniai genėjimo principai išlieka tokie patys, rudens ir pavasario darbai šiek tiek skiriasi.

Genėjimas rudenį ir žiemą

• Peiliu, sodo žirklėmis arba sekatoriumi nukirpkite stiebus kuo arčiau augalo kerelio pagrindo – vietos, iš kurios išauga nauji ūgliai.

• Jei jau matyti jaunų ūglių, senus stiebus kirpkite šiek tiek virš jų.

• Pasinaudokite proga pašalinti piktžoles. Turinčias storas ar mėsingas šaknis geriausia iškasti.

• Daugiametes gėles, kurių lapai ir žiedstiebiai išauga iš požeminės augalo dalies, pavyzdžiui, montbretes (Crocosmia) ir bijūnus, nukirpkite iki pat žemės paviršiaus.

• Augalus, kurie jau leidžia naujus ūglius prie kerelio pagrindo, genėkite atsargiau. Tai aktualu, pavyzdžiui, astrams ir puošniesiems šilokams (Sedum spectabile).

• Gražiai atrodančius sausus stiebus ir žiedynus galima palikti iki ankstyvo pavasario.

• Ligų pažeistas augalų dalis, ant kurių matyti lapų dėmėtligės, miltligės ar rūdžių požymių, surinkite atskirai ir pašalinkite. Jas galima perduoti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles ar specializuotus atliekų tvarkymo centrus.

• Likusias sveikas augalų liekanas galima dėti į komposto krūvą, išskyrus bręstančius sėklų žiedynus, jei nenorite, kad sėklos pasklistų.

• Ankstyvą pavasarį dirvą aplink augalus mulčiuokite organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, namuose pagamintu sodo kompostu.

Genėjimas pavasarį

Daugelis sodininkų nužydėjusių daugiamečių gėlių ir dekoratyvinių žolių stiebus palieka per žiemą. Jie ne tik suteikia sodui struktūros, bet ir tampa maisto šaltiniu bei prieglobsčiu laukiniams gyvūnams ir vabzdžiams.

Tačiau pavasarį genėti reikia atsargiau, kad nebūtų pažeisti jau pradėję augti nauji ūgliai.

Jungtinėje Karalystėje daugelis sodininkų genėjimo darbus pradeda kovo mėnesį.

Kaip genėti pavasarį?

Peiliu, sodo žirklėmis ar sekatoriumi nukirpkite senus stiebus kuo arčiau augalo pagrindo, tačiau saugokite naujus ūglius.

Daugiamečių žolinių augalų ir dekoratyvinių žolių, kurių antžeminė dalis per žiemą nunyksta, nauji ūgliai pavasarį pasirodo iš kerelio pagrindo. Genint labai svarbu jų nepažeisti.

Visžaliai daugiamečiai augalai ir švelnesnio klimato sąlygomis peržiemojantys penstemonai naujus ūglius gali leisti tiek iš kerelio pagrindo, tiek aukščiau ant senų stiebų.

Jeigu nauji ūgliai auga tik iš kerelio pagrindo, senus stiebus galima visiškai pašalinti, paliekant vos kelių centimetrų aukščio dalis. Taip jauni ūgliai gaus daugiau šviesos ir oro.

Jeigu nauji ūgliai pasirodo aukščiau ant senųjų stiebų, šiuos reikėtų tik patrumpinti – kirpti šiek tiek virš sveiko lapo, šakelės ar pumpuro.

Galiausiai sutvarkykite augalo pagrindą: pašalinkite susikaupusias liekanas ir, jei reikia, atnaujinkite mulčio sluoksnį.

Genėjimas po žydėjimo

Anksti žydinčias daugiametes gėles, pavyzdžiui, snapučius ir pentinius, pasibaigus žydėjimui galima nukirpti beveik iki žemės paviršiaus.

Tai skatina naujų lapų augimą ir gali paskatinti pakartotinį žydėjimą vasaros pabaigoje.

Vėliau šiuos augalus galima dar kartą nugenėti rudenį arba pavasarį.

Kokios problemos gali kilti?

Kartais pavasarį daugiametės gėlės pradeda augti anksčiau, nei tikėjosi sodininkai. Tokiu atveju, užuot genėjus augalą ir rizikavus pažeisti naujus ūglius, geriau tiesiog pašalinti senus, nudžiūvusius stiebus.

Dar viena problema – itin lietingos ir drėgnos žiemos. Kai dirva permirkusi, vaikštant po gėlyną galima ją suslėgti ir pažeisti jos struktūrą.

Tokiais atvejais geriau palaukti, kol pavasarį dirva pradžius, ir tik tuomet sutvarkyti augalus – pašalinti negyvus stiebus bei kitas liekanas.

Tačiau jeigu jūsų sodo dirva linkusi užmirkti ir ją lengva pažeisti, daugiamečių augalų genėjimą geriau atlikti dar rudenį.

Šaltinis: Karališkoji sodininkystės draugija (RHS).