Sekite 15min Google
Lietuvos sąlygomis pasirinkimas nėra labai didelis, tačiau du augalai tikrai verti dėmesio – rudeninis vėlyvis ir šafraninis krokas. Abu jie žydi tuo metu, kai didžioji dalis sodo jau pradeda ruoštis žiemai.
Svarbiausia jų sodinimo neatidėlioti per ilgai ir parinkti tinkamą vietą.
Svarbu ne tik kada, bet ir kur sodinti
Rudenį žydintiems gumbasvogūniams labai svarbus geras drenažas. Jie kur kas prasčiau pakelia užmirkusią žemę nei šaltį.
Todėl sodinimui geriausia rinktis saulėtą arba lengvai pavėsingą vietą, kur po lietaus neužsistovi vanduo.
Jeigu dirva sunki, molinga, ją verta pagerinti rupesniu smėliu, smulkiu žvyru ar kita drenažą gerinančia medžiaga.
Taip pat nereikėtų aklai vadovautis įprasta taisykle, kad visi svogūnėliai sodinami tris kartus giliau nei jų aukštis. Skirtingoms rūšims sodinimo gylis gali skirtis.
Rudeninis vėlyvis – žiedai gali pasirodyti labai greitai
Rudeninis vėlyvis (Colchicum autumnale) iš pirmo žvilgsnio labai primena kroką, tačiau botaniškai tai visai kitas augalas.
Tai vienas patikimiausių rudenį žydinčių augalų Lietuvos sodams.
Vėlyviai pasižymi neįprasta savybe – jų gumbasvogūniai taip skuba žydėti, kad per ilgai laikomi gali pradėti leisti žiedus net nepasodinti.
Todėl įsigijus juos geriausia sodinti iš karto.
Gumbasvogūnius galima sodinti maždaug 8–10 cm gylyje į derlingą, purią ir vandeniui laidžią dirvą.
Jeigu rugsėjo pradžioje pasodinami gerai išsivystę gumbasvogūniai, žiedų galima sulaukti jau po kelių savaičių. Vis dėlto tikslus žydėjimo laikas priklauso nuo oro, sodinimo datos ir paties augalo būklės.
Vėlyvių gyvenimo ciklas gana neįprastas. Rudenį iš žemės pasirodo tik žiedai, o stambūs lapai išauga pavasarį.
Todėl juos patogu sodinti tarp daugiamečių augalų, kurie vėliau gali pridengti ne itin dekoratyvią vėlyvių lapiją.
Žiedus taip pat gražiai papildo žemi kiliminiai augalai.
Tačiau yra viena labai svarbi detalė – rudeninis vėlyvis yra nuodingas. Visose jo dalyse yra nuodingų medžiagų, todėl sodinant verta mūvėti pirštines, o augalo jokiu būdu nereikėtų painioti su valgomu šafranu.
Šafraninis krokas – ir gražus, ir naudingas
Šafraninis krokas (Crocus sativus) taip pat pražysta rudenį, tačiau skirtingai nei vėlyvis, tai yra tikras krokas.
Jo violetiniai žiedai išsiskiria trimis ilgomis raudonomis purkomis. Būtent jos išdžiovintos tampa šafranu – vienu brangiausių prieskonių pasaulyje.
Norint gauti maždaug gramą šafrano, gali prireikti apie 150 žiedų, todėl net ir nedidelis derlius reikalauja nemažai augalų.
Šafraninį kroką galima auginti ir Lietuvos sąlygomis, tačiau jam būtina parinkti tinkamą vietą.
Svarbiausia – kuo daugiau saulės ir puikus drenažas.
Gumbasvogūniai sodinami maždaug 8–10 cm gylyje, tarp jų paliekant apie 10 cm atstumą.
Sunkioje, nuolat šlapioje žemėje jie gali pradėti pūti, todėl molingame sklype sodinimo vietą verta gerai paruošti arba krokus auginti pakeltoje lysvėje.
Rudenį pasirodžius violetiniams žiedams, raudonas purkas galima atsargiai surinkti ir išdžiovinti.
Šafraninis krokas sėklų paprastai nesubrandina, tačiau laikui bėgant dauginasi išaugindamas naujų gumbasvogūnių. Jei sąlygos tinkamos, keras kasmet gali didėti.
Kada tikėtis žiedų?
Abiem augalams galioja viena svarbi taisyklė – kuo anksčiau rudenį jie pasodinami, tuo didesnė tikimybė sulaukti žiedų dar tą patį sezoną.
Tačiau nereikėtų tikėtis garantuoto rezultato.
Jeigu gumbasvogūniai buvo ilgai laikyti, pasodinti vėlai arba ruduo greitai atšalo, augalas gali nespėti pražysti taip gausiai, kaip tikėtasi.
Kai kurie naujai pasodinti gumbasvogūniai pirmą sezoną gali apskritai nežydėti, tačiau sėkmingai peržiemoję tai padarys kitais metais.
Ką daryti po žydėjimo?
Nužydėjusių augalų nereikia iškasti.
Rudeniniai vėlyviai ir šafraniniai krokai gali likti toje pačioje vietoje keletą metų.
Svarbiausia, kad jų augimo vieta žiemą neužmirktų.
Papildomas storas mulčio sluoksnis paprastai nebūtinas, tačiau jeigu augalai pasodinti labai atviroje vietoje arba prognozuojama neįprastai šalta žiema be sniego, lengvas mulčio sluoksnis gali suteikti papildomos apsaugos.
Pavasarį pasirodžiusią lapiją reikėtų palikti natūraliai pagelsti ir nunykti. Jos nereikėtų nupjauti per anksti, nes per lapus gumbasvogūniai sukaupia atsargas kitam žydėjimui.
Rudens gėlynas nebūtinai baigiasi astrais
Vasarai pasibaigus sodas nebūtinai turi likti be žiedų.
Rudeninis vėlyvis ir šafraninis krokas gali tapti netikėtu spalviniu akcentu rugsėjį ar spalį, kai daugelis kitų augalų jau baigia savo sezoną.
Svarbiausia jų sodinimo neatidėti, parinkti neužmirkstančią vietą ir nesitikėti, kad visi gumbasvogūniai būtinai pražys vos po kelių savaičių.
Tačiau tinkamomis sąlygomis rezultatas gali atrodyti beveik kaip mažas rudens stebuklas – ką tik pasodinti augalai pražysta tuo metu, kai sodas, atrodytų, jau turėtų ruoštis žiemos miegui.
Parengta pagal „Gardening know how“ .
