Sekite 15min Google
Kai kuriose šalyse diskusijos jau persikelia ir į valstybių politiką. Norvegijai paskelbus apie planus riboti DI naudojimą mokyklose, klausimas tampa aktualus ir Lietuvai: ar vaikams DI reikėtų riboti, o gal, priešingai, mokyti juo naudotis?
VDU licėjaus SOKRATUS vadovė, švietimo ekspertė Vitalija Latožaitė sako, kad vieno atsakymo nėra. Vis dėlto kuo vaikas jaunesnis, tuo svarbiau pirmiausia formuoti jo pamatinius gebėjimus – išmokyti skaityti, rašyti, skaičiuoti, analizuoti informaciją ir savarankiškai ieškoti sprendimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mokinys pirmiausia turi gebėti mąstyti savarankiškai. Todėl svarbiausia galvoti ne apie draudimą, o apie atsakingą technologijų naudojimą. Vien draudimais problemos neišspręsime, nes DI jau tampa mūsų kasdienybės dalimi“, – sako V.Latožaitė.
Atsakymą gauti lengva – bet ar vaikas išmoko?
Pasak V.Latožaitės, didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai DI ne papildo mokymąsi, o jį pakeičia. Vaikas, nesuprantantis matematikos uždavinio, gali paprašyti DI paaiškinti, kur suklydo ir kodėl. Besimokančiam užsienio kalbos jis gali padėti gilinti gramatikos žinias ar plėsti žodyną, o kūrybinėje veikloje – pasiūlyti kryptį.
„DI tikrai gali būti labai naudingas, kai jis papildo, o ne pakeičia patį mokymąsi. Kalbant apie kūrybiškumą, svarbu, kad DI būtų šaltinis, o ne kūrėjas, kuris viską padaro už mokinį“, – pabrėžia V.Latožaitė.
Tačiau, anot jos, neretai technologija pasirenkama kaip trumpiausias kelias iki rezultato. „Kam spręsti matematikos uždavinį, jeigu atsakymą galima gauti per kelias sekundes? Užduotis atlikta, tačiau žinios ir įgūdžiai nesiformuoja“, – sako švietimo ekspertė. Todėl svarbu vaiką mokyti ne tik gauti atsakymą, bet ir jį įvertinti – ar informacija teisinga, kuo ji pagrįsta ir kaip ją galima patikrinti.
Draudimas – tik laikinas sprendimas?
Verslininkas ir futuristas Ilja Laurs DI ribojimus vertina kaip etapą, kurį visuomenė jau yra išgyvenusi su kitomis technologijomis. „Bet kokia nauja technologija praeina etapą, kai jos baiminamasi, nežinoma, kaip ją panaudoti ir kokios yra grėsmės. Todėl įprastai vienas iš etapų būna tiesiog jos draudimas“, – sako jis.
Kaip pavyzdį I.Laurs pateikia skaičiuotuvus – kadaise mokyklose jų naudojimas taip pat buvo ribojamas, tačiau ilgainiui jie tapo įprastu įrankiu, leidžiančiu daugiau dėmesio skirti sudėtingesnėms užduotims.
Jo manymu, panašiai nutiks ir su DI. Jau dabar kontroliuoti, ar mokinys technologiją naudoja namuose atlikdamas užduotis, yra itin sudėtinga. „Manau, kad tai laikinas ribojimas. Kai vaikai, mokytojai ir visa visuomenė geriau supras, kaip DI naudoti, kur yra jo nauda ir kur žala, technologija bus ne tik leidžiama, bet ir skatinama“, – prognozuoja I.Laurs.
V.Latožaitė taip pat sutinka, kad nuo DI mokyklos nepabėgs, todėl svarbiau ne bandyti technologiją eliminuoti, o susitarti, kada ir kaip ja galima naudotis. Tam pasirengti pirmiausia turi ir patys mokytojai.
I.Laurs priduria, kad DI gali keisti ir tai, ko apskritai mokykloje reikalaujama iš mokinio. Jei technologija gali perimti dalį rutininių užduočių, žmogui atsiveria galimybė spręsti sudėtingesnes problemas. „Svarbu ne tik išmokti dirbti su DI, bet ir pačiam išmokti mąstyti, žinoti, ko nori, ir mokėti kelti tikslus“, – sako I.Laurs.
Kuo jaunesnis vaikas, tuo daugiau suaugusiojo
Vis dėlto V.Latožaitė pabrėžia, kad vaikams negalima suteikti vienodos laisvės naudotis DI. Griežtos amžiaus ribos ji nebrėžia – svarbi konkretaus vaiko branda ir gebėjimai, tačiau jaunesniems būtina didesnė suaugusiųjų pagalba.
„Daugelis mokslininkų sutinka, kad iki 12–13 metų DI reikėtų naudoti tik su tėvų ar mokytojų priežiūra ir pagalba. Vyresniems vaikams jau galima suteikti daugiau savarankiškumo, kartu mokant atsakomybės“, – sako ji.
Mokyklose, anot jos, svarbiausia turėtų būti ne draudimai, o aiškūs susitarimai: kada DI galima pasitelkti, o kada užduotį mokinys turi atlikti savarankiškai.
„Mokykla turi ugdyti jauno žmogaus skaidrumą ir sąžiningumą. Jeigu visi susitariame, kad atliekant tam tikrą užduotį DI nesinaudosime, tokios taisyklės ir turime laikytis“, – teigia V.Latožaitė.
Egzamino DI už mokinį neišlaikys
Švietimo ekspertė siūlo nepamiršti ir labai paprasto argumento – bus situacijų, kai technologijos šalia tiesiog nebus.
„Egzaminų einame laikyti be DI. Mokinį kviesčiau apie tai pagalvoti prieš pasirenkant lengviausią kelią. Tą dieną galima apgauti save ar mokytoją, tačiau kai iš tiesų reikės žinių ar kritinio mąstymo, reikės pasikliauti savimi“, – sako V.Latožaitė.
Todėl klausimas mokykloms šiandien greičiausiai nebėra, ar įsileisti DI. Jis jau yra mokinių kasdienybėje. Kur kas svarbiau apsispręsti, kokią vietą jam suteikti, kad technologija padėtų mokytis, o ne mokytųsi vietoje vaiko.
„Visuomet ieškau aukso vidurio ir sveiko proto. Kraštutinumai niekur nenuves – nei visiškas DI uždraudimas, nei visiška laisvė juo naudotis. Turime išmokti, kad DI mums neštų naudą, o ne mes taptume jo įrankiu“, – apibendrina V. Latožaitė.
