Jei norite, kad gyvų gėlių puokštė džiugintų kuo ilgiau, pasirūpinkite, kad nuskintos gėlės patirtų kuo mažiau streso. Pavyzdžiui, jei gėlės kurį laiką buvo laikomos šaltyje, atneštas namo jas padėkite vėsiai. Tik vėliau įkurdinkite šiltame kambaryje. Vandenyje iš čiaupo gausu chloro, fluoro ir kitų mineralinių medžiagų, kurios gerokai patrumpina skintų gėlių gyvenimą, todėl jas geriausiai laikyti atvėsintame virintame arba lietaus vandenyje.
Chrizantemas, rožes ir tulpes rekomenduojama merkti 10 cm gylyje, gvazdikus ir narcizus – 10–15 cm, o frezijoms, irisams, gerberoms užtenka 5 cm vandens, jurginai geriausiai jaučiasi, kai vandens vazoje būna iki pat kraštų. Vandenį vazoje keiskite kasdien (karštuoju metų laiku dar dažniau), kaskart nuplaukite stiebelius ir patrumpinkite kotelius. Pamerktas gėles geriausiai laikyti šviesioje patalpoje, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai joms kenkia.
Daugeliui gėlių nepatinka skersvėjis, todėl jų nepatartina statyti arti praviro lango. Ar gėlės ilgai žydės, priklauso nuo kambario temperatūros: ilgiausiai jos laikosi ne aukštesnėje nei 19 °C šilumoje.
Tinkamai pamaitinti
Gėlėms reikia ne tik vandens, bet ir maisto medžiagų. Gėlių parduotuvėse prekiaujama specialiomis trąšomis skintoms gėlėms, tačiau ir namuose galite rasti tinkamų priemonių. Pavyzdžiui, frezijos, rožės, tulpės ir astrai mėgsta saldų vandenį: į litrą vandens įberkite šaukštą cukraus. Jei gėlės nevisiškai prasiskleidusios, galima ir daugiau.
Kai kurioms gėlėms reikalinga rūgštis. Gvazdikų vandenį rekomenduojama papildyti boro rūgštimi (0,1 g priemonės – litrui vandens), rožių – citrinų rūgštimi (keli kristalai – litrui vandens), jurginų – actu (šaukštas – litrui vandens). Į kamelijų, hortenzijų, kardelių ir gardenijų vandenį galite įberti žiupsnelį druskos. Į astrų ir orchidėjų vandenį tinka įpilti arbatinį šaukštelį spirito.
Kaip apdoroti stiebelius
Prieš merkiant gėles į vazą, jas reikia tinkamai paruošti. Jei gavote dovanų puokštę, pirmiausia išlaisvinkite gėlių kotelius. Kai jie suveržti labai stipriai, augalai negali siurbti vandens. Taip pat nuskabykite apatinius lapelius. Mirkdami vandenyje, jie ima irti, tai paspartina bakterijų dauginimąsi, dėl to greičiau rūgsta vanduo.
Galiausiai truputį pakirpkite gėlių kotelius. Ši procedūra būtina – pašalinus deguonimi užsikimšusius audinius, vanduo vėl gali laisvai tekėti augalo ląstelėmis. Beje, stiebelius reikėtų trumpinti po tekančio vandens srove arba pamerkus į vandenį, kad į juos nepatektų oro burbuliukų.
Kai kurių gėlių kotelius prieš merkiant į vazą galima padeginti. Skirtingų gėlių koteliai ir trumpinami nevienodai. Jei stiebas kietas, jis įpjaunamas išilgai, į įpjovas įkišamas degtuko gabalėlis. Kietų stiebų galus dar galima suminkštinti plaktuku. Šios procedūros pagerina vandens pasisavinimą. O minkštus kotelius patariama pjauti įstrižai.
Dar šis tas
• Kad vanduo vazoje ilgiau negestų, rinkitės keraminius arba tamsaus stiklo indus. Prieš merkdami gėles, vazą kruopščiai išplaukite.
• Vazos sienelės pasidengė žaliai rudomis apnašomis? Jas pašalinsite druskos ir acto tirpalu.
• Gėlių kotelius trumpinkite aštriu peiliu arba sodininko žirklėmis. Gėlių, iš kurių stiebų sunkiasi baltas skystis, stiebus patrumpinkite po vandeniu ir iškart prideginkite.
• Kelis kartus per dieną gėles, išskyrus orchidėjas, apipurkškite vandeniu.
• Jei ant stiebo daug žiedų, kasdien pašalinkite nudžiūvusius – taip pailginsite dar nenuvytusių gyvenimą.
• Jei gėlės apvyto, neskubėkite jų išmesti. Patrumpinkite stiebą, būtinai tai darykite pamerkę jo galą į vandenį, gėles apipurkškite šaltu vandeniu, apgaubkite žiedus drėgnu popieriumi ir visą puokštę porai valandų pamerkite į šilto vandens kibirą.
• Prieš merkdami kardelius, jų stiebus subraižykite adata. Nuskinkite viršutinį kardelio žiedą –likę žiedai lėčiau skleisis ir ilgiau žydės.
• Gėlės nemėgsta tabako dūmų, todėl nereikėtų jų statyti patalpoje, kurioje daug rūkoma.
• Jeigu gėles skinate savame sode ar pievoje, geriau darykite tai ankstyvą rytą, kai žiedai šviežiausi, arba vėlyvą popietę, kai saulė nebekepina.
