„Šiais metais Ramiajame vandenyne prognozuojamas stipriausias visų laikų „El Niño“ reiškinys neišvengiamai atneša karštą bei sausą vasarą ir pas mus. Ekstremalūs karščiai žmones masiškai gins prie vandens telkinių, o tai automatiškai augina ir skendimų statistiką“, – pranešime žiniasklaidai sako Tarptautinės banglenčių asociacijos (ISA) bei Tarptautinės gelbėjimo federacijos (ILS) instruktorius, banglenčių akademijos „Surf Camp“ įkūrėjas Girmantas Neniškis.
Nors savaitgalį prognozuojama rami jūra, tačiau, anot jo, atsipalaiduoti nereikėtų. „Kai jūra banguoja, dalis žmonių jaučia natūralią baimę ir maudosi arčiau kranto arba išvis neina į vandenį. Tačiau esant ekstremaliam karščiui ir veidrodiniam vandens paviršiui, įsijungia kolektyvinė iliuzija, kad jūra – tai ramus baseinas, kas yra milžiniška klaida. Plaukimas atvirame vandenyje iš esmės skiriasi nuo baseino, tad net patyrę plaukikai gali nuskęsti neįvertinę visų rizikų“, – pastebi G.Neniškis.
Viena didžiausių rizikų šį savaitgalį yra terminis šokas ir raumenų mėšlungis. Kai lauko temperatūra viršija 30 laipsnių, organizmas greitai dehidratuoja. Perkaitęs žmogus šoka į vėsų jūros vandenį, didelis temperatūrų skirtumas sukelia organizmo šoką ir raumenų mėšlungį, kuris vandenyje sukelia ūmų skausmą ir paniką. Būtent todėl per karščius privaloma nuolat vartoti daug skysčių ir į vandenį bristi lėtai, leidžiant kūnui apsiprasti.
G.Neniškis taip pat dalinasi trimis išgyvenimo taisyklėmis, kurių banglenčių akademijoje mokosi kiekvienas, planuojantis lipti į vandenį. Jos padeda vandenyje saugiau jaustis net ir tiems, kurie turi stiprią vandens baimę:
- Visada būkite pasiruošę plaukti. Saugiai judėti vandenyje galime tik plaukdami. Daugiausiai incidentų atsitinka norint “tik pabraidyti”. Vandenyje negalima visiškai atsipalaiduoti, turite nuolatos vertinti savo kūno padėtį, stebėti distanciją iki kranto.
- Giliai kvėpuokite. Vandenyje pajutę nuovargį ar paniką, nesulaikykite kvėpavimo. Gilus, ramus kvėpavimas leidžia kūnui plūduriuoti vandens paviršiuje, aprūpina raumenis deguonimi.
- Niekada nesiekite dugno. Pasak G.Neniškio, tai yra didžiausia psichologinė klaida. Bandydamas bet kokia kaina pasiekti dugną į srovę ar bangų mūšą patekęs žmogus grimzta žemyn, gurkšteli vandens ir pradeda skęsti. Plaukiodami vandenyje išmokite ilsėtis horizontalioje padėtyje ant nugaros.
Tarptautinės gelbėjimo federacijos instruktorius primena, kad net ir visiškai nurimus bangoms Baltijos jūros srovės ir povandeninės duobės niekur nedingsta. „Tenka susidurti su situacijomis, kai poilsiautojai ant gelbėtojų pastatyto ženklo „Srovė“ ar „Duobė“ pasikabina savo rankšluostį, nueina tiesiai už jo maudytis ir pradeda skęsti. Privaloma griežtai klausyti gelbėtojų nurodymų ir stebėti ženklus net ir esant visiškai ramiam vandens paviršiui“, – pabrėžia G.Neniškis.
Ypatingą dėmesį turi atkreipti prie jūros atvykusios šeimos. Remiantis tarptautiniais standartais, vaikai turi būti prižiūrimi per ištiestos rankos atstumą. Pasak G.Neniškio, identifikuoti skęstantį vaiką yra itin sunku, nes jis skęsta tyliai, nešaukia, jo kvėpavimo takai atsiduria po vandeniu, jis grimzta gilyn, o iš šono gali atrodyti, kad vaikas nardo ar žaidžia. Be to, mažas vaikas po vandeniu panyra greičiau nei suaugęs žmogus, vos per 10–20 sekundžių, tad jei tėvai yra toliau arba nukreipia akis į telefoną, tragedija įvykti gali itin lengvai.
G.Neniškis primena, kad populiarios pripučiamos rankovės ar ratai yra tik žaislai, o ne gelbėjimo priemonės. Banga arba srovė vaiką gali akimirksniu apversti žemyn galva, o užmaunamos rankovės labai lengvai nuslysta nuo šlapių rankų, tad šalia vandenyje visada turi būti suaugęs, galintis iškart reaguoti.
„Surf Camp“ – jau beveik dvi dešimtis metų Lietuvoje veikianti banglenčių akademija, kur organizuojamos banglenčių pamokos, stovyklos vaikams ir suaugusiems bei mokoma saugaus elgesio standartų. Akademija nuolat vykdo visuomenės edukaciją apie saugų elgesį vandenyje, rengia profesionalius banglenčių instruktorius ir auščiausios kvalifikacijos gelbėtojus bangose.
