Tai metas, kada galima pasižadėti sau daugiau dėmesio skirti mus supančiai aplinkai, pažinti tą kitą paslaptingą ir žavingą pasaulį, nuo kurio esame neabejotinai nutolę. Puiku, kad tėvai mėgsta savo vaikus vestis į miesto parkuose esančias žaidimų aikšteles, tačiau kartais buvimas lauke su vaikais tampa pareiga. Suaugusiems jose nuobodu, nes žaidimų aikštelės nėra jiems pritaikytos. O jeigu taip nebūtų?
Jeigu buvimas gamtoje būtų smagus visiems? Jeigu išėjimas į parką ar mišką nebūtų tik tam, kad pakvėpuotumėme grynu oru ar sustiprintumėme imunitetą? Jeigu būdami lauke galėtume lavinti savo ir vaikų kūrybiškumą, ugdyti vaikų kalbinius, matematinius gebėjimus ir stiprinti tarpusavio ryšį? Būtų šaunu! Taigi, ką daryti, kad buvimas lauke būtų naudingas visai šeimai ir tikrai nebūtų nuobodus?
Pradėkite nuo savęs. Nereikia drastiškų pokyčių. Apsirenkite tinkamais rūbais ir išeikite vieni pasivaikščioti po žaliąsias erdves. Svarbu, kad galėtumėte susikaupti ir sutelkti dėmesį į jus supančią aplinką, į pojūčius. Tik paskui veskitės vaikus – taip galėsite dalintis mintimis ir bendrumo jausmu, kuris atsiranda 100 proc. būnant čia ir dabar.
- Geriausia su vaikais į nuotykius leistis nuo mažumės, nelaukiant, kol jie užaugs. Tai nėra lengva ir reikalauja pasiruošimo, bet paskui negalėsite atsidžiaugti rezultatais. Internete šeimos, keliaujančios su mažais vaikais, dalinasi informacija, patarimais ir netgi sąrašais daiktų, kuriuos jums reikėtų pasiimti su savimi leidžiantis į kelių valandų ar kelių dienų žygį. Nebūtina išradinėti dviračio – tai, kas išbandyta, tikrai pravers pradedantiesiems.
- Neatsiribokite nuo technologijų. Yra programėlių, kuriomis naudodamiesi sutelksite didesnį dėmesį į aplinką, o ne į ekraną. Vyresniems vaikams tikrai patiks žaidimas „Geolobiai“ (www.geocaching.com), kuris kviečia ieškoti paslėpto, koordinatėmis žemėlapyje (telefono programėlėje) pažymėto lobio.
- Matydami tėvus, nuoširdžiai įsitraukusius į veiklą, mažieji būtinai ateis ir paklaus: „O ką čia darai?“ Į klausimą atsakykite klausimu, nebijokite užduoti atvirų klausimų ir taip skatinti vaikų mąstymą, vaizduotę. Venkite tiesių atsakymų, nes vaikams reikia įkvėpimo.
- Fotografija – taip pat puikus būdas stebėti mus supančią gamtą. Vaikams patinka fiksuoti akimirkas ir paskui jas peržiūrėti vėl ir vėl. Taip jie prisimena tai, kur buvo ir ką veikė, ką matė ir girdėjo. Galite sugalvoti temines išvykas – pvz., nufotografuoti patį kreiviausią medį, patį balčiausią akmenį, atspindžius ežere ir t.t. Bendra veikla suartina ir skatina bendravimą.
123rf.com/Kelionė dviračiais visada žada daug nuotykių - Pradėkite nuo pažintinių takų bei parkų ir palengva pereikite prie laukinės gamtos. Kiekvienais metais Lietuvoje atsiranda naujų pažintinių takų, rekreacinių erdvių, kurios priartina miesto žmones prie laukinės gamtos.
- Lietuvoje nereikia važiuoti šimtus kilometrų, kad įžengtum į natūralų mišką ir pasimėgautum pažintiniais takais ir takeliais, vingiuojančiais paupiais, paežerėmis, pelkėmis. Vietomis, kur gyvena ir auga saugomos gyvūnų, paukščių, augalų rūšys. Galima pauogauti ar pagrybauti.
- Neries regioniniame parke vyksta įvairūs užsiėmimai ir žygiai, gamtos gelbėjimo akcijos. Pavasarį gelbėjome lietuviškas orchidėjas, pelkėje kirtome medžius. Dabar joms žydint vaikai su pasididžiavimu prisimena jų gelbėjimo darbus, kiek kas nukirto ar nupjovė, kiek pagalių sunešė – tai įspūdis visam gyvenimui!
- Kalbėkitės ir planuokite išvykas kartu. Išvykoms ruoškitės drauge. Pasidalinkite lūkesčiais, turėkite planą, bet visada būkite pasiruošę jį pakeisti. Leiskite vaikui kuo daugiau vadovauti žygiui. Jo tempas ne visada bus greitas, bet įgyjamos žinios ir patirtis pasiliks ilgam. Jeigu jūsų vaikas, išėjęs į lauką, pats randa kuo užsiimti ir nesidomi jūsų siūlomais žaidimais – puiku! Vadinasi, pusė kelio jau nueita ir telieka šį susidomėjimą palaikyti.
- Gamoje elkitės atsakingai, nešiukšlinkite. Ji – pati puikiausia žaidimų aikštelė. Tai vieta, kur galime atrasti vidinę ramybę ir pajusti nuostabą. Besikeičiantys metų laikai suteikia galimybę įsijausti į mus supančią aplinką – tikrą pasaulį , suvokiamą visais pojūčiais. Ar mes galime mylėti ir saugoti tai, su kuo neturime jokio ryšio? Ar mes galime būti kūrybingi ir smalsūs, jeigu viskas bus iš anksto už mus nuspręsta ir paruošta? Ar būsime ištroškę žinių, jeigu bus vertinamas tik rezultatas? Į šiuos klausimus atsakykite patys.
Buvimo lauke nauda tiek vaikams, tiek suaugusiems yra neginčytina. Tyrimų gausa stebina, jų rezultatai džiugina. Žurnalistas Ričardas Louvas (Richard Louv) savo naujausioje knygoje „Vitamin N“ (N – „nature“ t.y., „gamta“) teigia, kad „ateitis priklausys tiems individams, šeimoms, verslui, politiniams lyderiams, kurie puoselės gilesnį ryšį su gamta ir suvokimą apie jos galimybes.
Tiems, kurie sugebės balansuoti tarp virtualaus ir natūralaus pasaulio, nes kuo labiau esam priklausomi nuo technologijų, tuo daugiau gamtos mums reikia“. Nuo 2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė iniciatyvą „Kiekvienas vaikas parke“ („Every Kid In a Park“)1, kuria suteikė nemokamą priėjimą prie nacionalinių parkų visiems šalies ketvirtokams ir jų šeimoms.
2016 liepos 14 d. buvo paskelbti rezultatai Didžiosios Britanijos vyriausybės inicijuoto ir keturis metus trukusio projekto2, kuris sudarė sąlygas 40 000 pietvakarių Anglijos mokinių mokytis lauke – „nesvarbu, ar tai matematikos pamoka parke ar dramos pamoka mokyklos teritorijoje“. Įspūdingi šio projekto rezultatai dar kartą įrodo, kad gamta daro labai didelę įtaką vaiko intelektualiniam, socialiniam, emociniam, dvasiniam ir fiziniam vystymuisi.
