JAV kruiziniame laive kilo noroviruso protrūkis. Mažiausiai 102 „Caribbean Princess“ keleiviai ir 13 įgulos narių skundžiasi viduriavimu ir vėmimu, praneša JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras CDC.
Iš viso laive buvo 4247 žmonės, tarp jų – 1131 įgulos narys. Kruizas Karibų jūroje prasidėjo balandžio 28 dieną Floridoje ir turėtų baigtis pirmadienį, gegužės 11 dieną.
Norovirusas toli gražu nėra pavojingiausias sukėlėjas, galintis plisti jūroje. Pastarieji hantaviruso atvejai parodė, kaip greitai ir nepastebimai gali plisti ligos.
„Tikroji problema – kruiziniai laivai“, – komentuoja virusologas Aleksnderis Kekulė.
Nuo noroviruso ir E. coli bakterijų iki koronaviruso – ligų protrūkiai plaukiojančiuose viešbučiuose nuolat atsiduria antraštėse. Pokalbyje su „FOCUS online“ ekspertas kritikavo daugelio laivų higienos sistemas.
A.Kekulė: „Laivų gydytojai nėra infektologai“
Pasak specialisto, tokiuose laivuose keleiviams tenka palyginti nedaug medicinos personalo. Dažnai dideliame laive, kuriame plaukia iki 2000 keleivių, dirba vos vienas ar du gydytojai.
„Ir šie laivų gydytojai paprastai, žinoma, nėra infektologai“, – pabrėžė medikas.
Todėl ekspertas ragina įvesti privalomas strategijas visoms kruizų bendrovėms – nuo aiškių izoliavimo planų iki skubios nuotolinės pagalbos laivų gydytojams.
„Laivų gydytojams internetu būtų galima suteikti tam tikrą skubios pagalbos sistemą, kai kyla įtarimų dėl infekcijos. Taip diagnozė būtų nustatoma greičiau, o taip pat būtų parengti planai, kaip konkrečiame laive žmones izoliuoti grupėmis, jei taip nutiktų“, – aiškino A.Kekulė.
Didžiosios kruizų bendrovės jau turi ekstremalių situacijų protokolus.
Ekspertas pažymi, kad po ankstesnių protrūkių didžiosios Europos kruizų bendrovės jau sukūrė savo ekstremalių situacijų protokolus.
CDC duomenimis, „Caribbean Princess“ į protrūkį reagavo nedelsdama ir ėmėsi šių priemonių:
- sustiprino valymo ir dezinfekcijos darbus pagal savo protrūkių prevencijos planą;
- paėmė sergančiųjų išmatų mėginius tolimesniems tyrimams;
- izoliavo susirgusius keleivius ir įgulos narius;
- bendradarbiavo su institucijomis dėl dezinfekcijos priemonių ir ligos atvejų registravimo;
- pradėtas oficialus protrūkio tyrimas, siekiant padėti laivui suvaldyti situaciją.
Vis dėlto pasauliniu mastu tai dar nėra standartas.
„Jei kažkas plaukioja kur nors Pietų Amerikoje, tokie reikalavimai nėra privalomi“, – sakė virusologas.
Jo teigimu, telemedicinos pagalba ir aiškios procedūros, kaip elgtis susirgus, laivų gydytojams turėtų tapti tarptautiniu standartu – tiek keleivių, tiek įgulos apsaugai.
Hantaviruso protrūkis
Kaip greitai situacija gali tapti nekontroliuojama, parodė hantaviruso protrūkis Atlanto vandenyne plaukusiame laive „MV Hondius“.
Po to, kai laivo gydytojas pradėjo gydyti pirmuosius pacientus, įtariama, pats užsikrėtė ir buvo evakuotas. Tuomet tarp keleivių buvęs pensininkas onkologas buvo priverstas skubiai perimti jo pareigas.
Pasak A.Kekulės, telemedicinos konsultacijų sistema būtų galėjusi užkirsti kelią tokiai situacijai.
„Jei laivo gydytojas būtų buvęs anksčiau konsultuotas, galbūt jis pats būtų galėjęs apsisaugoti nuo infekcijos“, – sakė ekspertas.
Kodėl kruiziniai laivai ypač pažeidžiami infekcijų?
A.Kekulė aiškina, kad kruiziniuose laivuose susidaro itin nepalankus derinys:
- ankšta aplinka;
- ribotos medicinos galimybės;
- keleivių negalėjimas išvykti iš laivo.
„Tai yra viešbutis, kuriame labai mažai vietos. Reikia suprasti, kad ten labai daug žmonių yra maksimaliai suspausti“, – sakė medikas.
Be to, kajutės dažnai būna daug mažesnės nei įprasti viešbučių kambariai.
Žmonės lieka kartu net ir tuomet, kai jau pasirodo pirmieji ligos atvejai.
Situaciją apsunkina ir tai, kad atviroje jūroje keleiviai negali tiesiog išvykti ar persikelti į kitą viešbutį. Žmonės lieka kartu net ir tuomet, kai jau pasirodo pirmieji ligos atvejai.
Papildomą riziką kelia ir techninės sąlygos laive. Pasak eksperto, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemos dažniausiai nėra pritaikytos taip, kad atskiros kajutės būtų higieniškai izoliuotos viena nuo kitos.
