Dasha Kofman „Insider“ rašė, jog vis daugiau žmonių tampa skaitmeniniais klajokliais – tokios šalys kaip Italija netgi įvedė specialias vizas nuotoliniams darbuotojams. Tačiau per devynis mėnesius, praleistus užsienyje, ji suprato, kad šis gyvenimo būdas nėra toks puikus.
Štai kodėl ji nebenorėtų taip keliauti dar kartą.
Vis ieškojo vietų ir patirčių, kurios padėtų jaustis kaip namuose
Keliaudama mergina nuolat ieškojo vietų ir patirčių, kurios padėtų jaustis kaip namuose. „Tam tikra prasme buvo šaunu jaustis vietiniu naujame mieste. Tačiau grįžusi namo po trumpesnių atostogų pradėjau vertinti lankomas vietas dėl jų skirtumų, o ne bandydama rasti bent kažkokį panašumą. Man patinka turėti namus. Trumpesnės kelionės padeda man nutraukti gyvenimo monotoniją neaukojant namų komforto“, – „Insider“ rašė mergina.
Jautėsi taip, lyg nuolat galvotų apie pinigus
Kai ji keliavo, laikėsi griežto biudžeto, tad arba ištuštindavo savo piniginę, arba valgydavo pigų maistą, kad išlaikytų tam tikrą finansinį saugumą kelyje.
Mergina atkalbėdavo save nuo vizitų į kiekvieną muziejų, kurį norėjo aplankyti, ir vakarienei rinkdavosi pigius patiekalus, vietoje to, kad pasimėgautų vietine virtuve, kuri galėjo viršyti jos biudžetą.
Momentai, kai ji išleisdavo daugiau nei planavo, nutikdavo tada, kai pamiršdavo, kad tai nėra begalinės atostogos, o jos nauja kasdienybė.
Per pirmąsias dvi savaites Paryžiuje, ji norėjo aplankyti visas vietas, kuriose būtina paskanauti maisto. Tačiau greitai suprato, kad tai reiškia griežtai riboti dienos biudžetą atostogoms.
Žinoma, taupyti buvo verta – tai leido jai keliauti devynis mėnesius. Dabar, keliaudama į trumpesnes keliones kelis kartus per metus, ji turi daugiau laisvės, kad jos kelionės taptų tokios, kokių iš tiesų trokšta.
Naujai užmegztos draugystės buvo trumpalaikės
„Manau, kad keliautojai labiausiai trokšta bendruomenės. Kai keliavau, buvo labai sunku rasti tokių pat draugų, kokius turiu namuose. Kad ir sutikdavau draugų užsienyje, tai dažnai būdavo trumpalaikiai ryšiai. Pastebėjau, kad daugelis žmonių, keliaujančių visą darbo dieną, mieste praleisdavo tik kelias dienas. Net kai rasdavau žmogų, su kuriuo užmegzdavau ryšį, buvo sunku išlaikyti draugystę per atstumą“, – dalinosi mergina.
Nuolatinės kelionės taip pat daug kainavo jos draugystėms namuose – atrodė, kad draugai išmoksta gyventi be jos. Grįžus namo, atrodė, kad jie nebėra tokie artimi kaip anksčiau. Praėjo mėnesiai, kol Dashai pavyko atkurti draugystes tokias, kokios jos buvo prieš išvykstant.
Pasiilgo vietos, kurią galėtų vadinti sava
Per devynis kelionės mėnesius ji apsistojo 25 skirtingose vietose. Nors buvo smagu aplankyti tiek naujų vietų, jai trūko erdvės, kurią galėtų vadinti sava. Praleidus tiek naktų svetimose lovose, grįžti namo buvo neapsakomas jausmas. Iš tiesų, grįžusi ji sugebėjo sukurti savo erdvę, įkvėptą visų vietų, kurias buvo aplankiusi.
„Manau, kad kelionės yra tai, kam kiekvienas turėtų teikti pirmenybę, tačiau yra būdų pamatyti pasaulį, kurie nereikalauja tai daryti visą laiką. Planuoju leistis į bent keturias tarptautines keliones per metus, trunkančias nuo vienos iki dviejų savaičių. Tai leidžia man gyventi kelionių kupiną gyvenimą neatsisakant namų, karjeros ir santykių jaukumo“, – sakė mergina.
