Pasak tautosakos, šios nuodėmės buvo girtuoklystė, bedievystė ir turtų puikavimasis, rašo „The Times“.
Pasakojama, kad gyvenimas gausybėje lėmė amoralų gyvenimą, o pabaiga atėjo per Kalėdas, kai jaunų girtuoklių gauja bandė priversti kunigą suteikti kiaulei paskutinį sakramentą vietos užeigoje.
Dvasininkas nuėjo į bažnyčią, meldėsi ir prašė Dievo nubausti jaunuolius. Kitą dieną jis išvyko iš miesto, o netrukus po to praūžė didžiulė audra, kuri nušlavė Rungholtą nuo žemės paviršiaus.
Viduramžių legendose jo varpinės garsas buvo girdimas iš Šiaurės jūros gelmių.
Nors kai kurie istorikai abejojo, ar šis miestas kada nors egzistavo, nauji tyrimai padėjo atrasti šios „Šiaurinės Atlantidos“ liekanas Vatų jūroje, rašoma pranešime.
Kylio Christiano-Albrechto universiteto archeologai, atlikę geofizinius tyrimus, rado maždaug 1,2 mylios ilgio viduramžių piliakalnių seriją aplink salą, dabar vadinamą Ziudfaliu.
„Po dumblo klodais paslėptos gyvenviečių liekanos pirmiausia lokalizuojamos ir kartografuojamos dideliame plote naudojant įvairius geofizinius metodus, tokius kaip magnetinė gradiometrija, elektromagnetinė indukcija ir seismika“, – pranešime spaudai apie tyrimą sakė Kylio universiteto geofizikas Dennisas Wilkenas.
Remiantis naujaisiais tyrimais, buvo aptiktas uostas, didelės bažnyčios pamatai ir drenažo sistemos.
Pranešime spaudai rašoma, kad potvynių ir atoslūgių tyrinėjimai ir toliau „atskleidė naujų reikšmingų radinių“ bei suteikė nepakartojamų žinių apie Šiaurės Fryzijos gyventojų gyvenimą.
Buvo aptiktas uostas, didelės bažnyčios pamatai ir drenažo sistemos.
Tačiau tyrėjai kovoja su laiku, nes dabartinės sąlygos nuolat ardo miesto liekanas.
„Viduramžių gyvenviečių liekanos jau smarkiai suirusios ir dažnai aptinkamos tik kaip negatyvūs pėdsakai“, – sakė Hanna Hadler, dirbanti Mainco universiteto Geografijos institute.
„Taigi mums skubiai reikia suintensyvinti tyrimus“, – pridūrė ji.
