Ekspertų teigimu, tokie sprendimai priimami siekiant užtikrinti orlaivių įgulų ir keleivių saugumą, o esant spartiems orų pasikeitimams – imamasi papildomų saugumo priemonių, orų prognozės atnaujinamos dažniau, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime spaudai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozių ir perspėjimų skyriaus aviacinių prognozių patarėjos Dovilės Keršytės teigimu, aviacinė orų prognozė dėl labai aukštų šios srities saugumo standartų yra griežtai reglamentuota tarptautinių dokumentų, apibrėžiančių meteorologinius elementus, turinčius įtakos skrydžiui.
„Kas šešias valandas teikiame atnaujintą oro prognozę oro uostams ir Tarptautinei oro navigacijai. Prognozė galioja vos 24 valandas, o jeigu orai staigiai keičiasi, tai operatyviai ją atnaujiname ir teikiame tik naujausią informaciją. Tuo tarpu oro uostuose dirbantys mūsų meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus technikai visą parą stebi orus ir kas 30 minučių siunčia naujausią informaciją orlaivių įguloms. Esant ypač sparčiam orų pasikeitimui oro uostų teritorijoje specialūs pranešimai gali būti siunčiami ir kas 5 minutes“, – pasakojo D.Keršytė.
Ji taip pat pridėjo, kad aviacijoje svarbiausi tokie orų prognozės elementai kaip matomumą prastinantys reiškiniai – pavyzdžiui, debesuotumas, apatinė debesų riba – taip pat, vėjo kryptis ir greitis, vėjo variacijos.
Taip pat primenama, kad Lietuvos oro uostuose orlaivių eismas vyksta net ir blogesnio matomumo sąlygomis, nes kiekviename oro uoste įdiegtos specialios tikslaus artėjimo tūpti sistemos (angl. ILS – „instrumental landing system“), taip pat veikia alternatyvios sistemos, kurių visų tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos įgulai bei lėktuvo įrangai apie galimybes leistis net ir tokiais atvejais, kai iš tolimesnio atstumo kilimo-tūpimo tako fiziškai nesimato.
Lietuvos oro uostų duomenimis, būtent dėl rūko ir blogo matomumo sąlygų atšauktų arba nukreiptų į kitus oro uostus skrydžių skaičius sudaro tik kelias dešimtąsias vieno procento nuo bendro skrydžio srauto dalis.
Įtakos orams aerodrome turi ir oro uosto lokacija
D.Keršytės teigimu, rūkas yra labai specifinis ir lokalus gamtos reiškinys, kurio susidarymui įtakos turi ir geografinė padėtis.
„Praėjusią savaitę saulei nusileidus Vilniuje dangus įsigiedrindavo, o vėjas buvo silpnas, todėl susidarė palankios sąlygos formuotis radiacinio tipo rūkams. Jie labai prastina matomumą ir turėjo įtakos tam, kad dalis skrydžių buvo nukreipti į kitus oro uostus. Pavyzdžiui, kol Vilniaus oro uostas skendo rūke, Kaune rūko nebuvo, todėl ten orlaiviai galėjo leistis“, – pasakojo D.Keršytė.
Dažniausiai rūkas stebimas šaltuoju metų laiku – nuo lapkričio iki kovo mėnesio.
Ji taip pat pasakojo, kad Lietuvoje rūkas yra labai dažnas reiškinys. Per metus Lietuvoje rūkas formuojasi maždaug 23–95 dienas. Dažniausiai šis reiškinys pastebimas Vakarų Lietuvoje ir rytinėje bei pietrytinėje šalies dalyje. Dažniausiai rūkas stebimas šaltuoju metų laiku – nuo lapkričio iki kovo mėnesio.
„Priklausomai nuo geografinės lokacijos, kitų vietos aplinkybių, gali formuotis skirtingos prigimties rūkas. Šis reiškinys nėra tik paprasta vandens lašelių sankaupa, kuri prastina matomumą žemės paviršiuje. Skiriasi jų rūšys ir prigimtis, todėl labai svarbu įspėti orlaivius apie prastėjančias oro sąlygas ir prastą matomumą žemės paviršiuje“, – sakė D.Keršytė.
Aviacinės oro prognozės
Pasak D.Keršytės, aviacinė orų prognozė panaši į kiekvienam gyventojui įprastą prognozę. Sinoptikai remiasi turimais stebėjimo duomenimis, informacija apie sinoptinę situaciją tam tikrose atmosferos aukščiuose, radarine informacija. Tačiau, ekspertės teigimu, skiriasi galutinis produktas.
„Aviacinė prognozė, priešingai nei orų prognozė, kurią matome per televiziją ar girdime per radiją, teikiama griežtai reglamentuota kodo forma. Kodas užšifruoja minėtus orų elementus – vėjo kryptis, debesuotumas ir panašiai. Šie duomenys yra aktualūs ir perduodami ne tik oro uostų teritorijoje, bet ir tarptautiniams partneriams, užsienio oro uostams. Visos šalys turi vienodai perskaityti prognozę, kad nekiltų saugumo iššūkių“, – pasakojo D.Keršytė.
Jos teigimu, vargu, ar aviacinę orų prognozę galėtų perskaityti bet kuris gyventojas – tam reikalinga patirtis.
„Turime užtikrinti, kad bet kurios šalies oro navigacijos atstovai ar orlaivių įgulos gebėtų perskaityti prognozę ir priimti tinkamus sprendimus dėl orlaivių nusileidimo aerodrome“, – teigė D.Keršytė.
