Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Biržuose iškils įspūdingo dydžio skulptūra, skirta miesto įkūrėjui Kristupui Radvilai Perkūnui

Po metų ar dviejų atvykę į Biržus galėsite pasigrožėti nauju objektu: biržiečiai pasiryžę pastatyti beveik 5 metrų aukščio paminklą miesto įkūrėjui, žymiam Lietuvos karo vadui – Kristupui Radvilai Perkūnui.
Biržuose iškils įspūdingo dydžio skulptūra, skirta miesto įkūrėjui Kristupui Radvilai Perkūnui
Biržuose iškils įspūdingo dydžio skulptūra, skirta miesto įkūrėjui Kristupui Radvilai Perkūnui / „15min“ fotomontažas

Lapkričio 16 d. kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno paminklo projektų vertinimo komisija po ilgų diskusijų ir keturių paminklo projektų aptarimo paskelbė, kad pasirinko skulptoriaus Mariaus Norkaus ir bendraautorės Linos Kalinauskaitės projektą, vaizduojantį kunigaikštį Kristupą Radvilą Perkūną visu ūgiu, su Biržų privilegijos pergamentu rankoje.

Taip turėtų atrodyti būsimas paminklas / Mariaus Norkaus ir Linos Kalinauskaitės kurto paminklo maketas
Taip turėtų atrodyti būsimas paminklas / Mariaus Norkaus ir Linos Kalinauskaitės kurto paminklo maketas

Paminklo kaina – apie 200 tūkst. eurų. Jis bus statomas iš žmonių, organizacijų ar įmonių suaukotų lėšų. 3000 eurų ir daugiau paminklui paaukojusių žmonių pavardės bus iškaltos paminkle.

O kas gi buvo Biržų tvirtovės statytojas bei miesto įkūrėjas kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas, mėgdavęs dokumentuose minėti Biržus kaip „tėviškę“ ar „tėvų lizdelį“?

Radvila, pramintas Perkūnu

Kristupas Radvila Perkūnas gimė 1547 m. Vilniuje. Jo teta – garsioji Lenkijos karaliene tapusi Barbora Radvilaitė. Retokai susimąstome, kad Radvilos tuo metu buvo pasiekę tokią galybę, jog lyg karūnuotieji valdovai išdidžiai oficialiai naudodavo pravardes (Rudasis, Juodasis, Našlaitėlis, Perkūnas, Maištininkas) ar prie vardo išdidžiai pridėdavo skaitmenį: Kristupas II, Jonušas IV ir pan.

Pravardę „Perkūnas“ jis gavo dėl žaibiškų karo žygių ir greitų manevrų. Matyt, jau karinės karjeros pradžioje Kristupas Perkūnas atrado savo būsimųjų pergalių receptą – tikėjimą staigios raitelių atakos galia ir jų manevringumu.

Jo teta – garsioji Lenkijos karaliene tapusi Barbora Radvilaitė.

Būdamas vos 17 metų kartu su tėvu Mikalojumi Radvila Ruduoju 1564 m. dalyvavo garsiajame Ūlos mūšyje, kai vos 6000 vyrų kariuomenė, vadovaujama Radvilos Rudojo, sugebėjo įveikti 24–30 tūkst. maskolių kariuomenę.

Nuotr. iš muziejaus „Sėla“ fondų / Kristupas Radvila Perkūnas
Nuotr. iš muziejaus „Sėla“ fondų / Kristupas Radvila Perkūnas

Pirmą kartą Kristupo Radvilos Perkūno vardas nuskambėjo, kai vadovaudamas vos 300 karių daliniui prie Čašnikų miestelio, susidūręs su 4000 Maskvos karių, ryžtinga ataka juos sutriuškino, o paimtus į nelaisvę bojarinus atlydėjo į tėvo karinę stovyklą.

1579 m. Kristupas Radvila Perkūnas dalyvavo Stepono Batoro žygyje prieš Polocką. Gavus žvalgybinės informacijos, kad iš Pskovo į apsiaustą Polocką pagalbon skuba beveik 10-tūkstantinė Rusijos kariuomenė, Kristupas Perkūnas gavo užduotį atkirsti miestą nuo pagalbos.

Radvilos Perkūno kariai dar Kaune pasigamintu pontoniniu tiltu persikėlė per plačią Dauguvos upę. Nepaisydami po gausių liūčių sunkiai pravažiuojamų kelių, 3000 Kristupo Radvilos Perkūno karių staigiu smūgiu sumušė rusų kariuomenę. Be Rusijos kariuomenės pagalbos 1579 m. rugpjūčio mėnesį Polockas, svarbus Rusijos miestas, vadintas vartais į Europą, po šturmo pasidavė.

Žuvo 20 tūkst. Rusijos karių, dar 10 tūkst. paimta į nelaisvę.

Jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei atiteko milžiniškos maisto ir pašarų atsargos, 38 didelės patrankos ir net 300 hakovnicų (stambaus kalibro šautuvų), 600 muškietų, 2500 kilogramų parako. Žuvo 20 tūkst. Rusijos karių, dar 10 tūkst. paimta į nelaisvę.

Vienintelis karo vadas, sugebėjęs forsuoti Volgą

Po dvejų metų, 1581 m. vasarą, Steponas Batoras, sutelkęs 47 tūkst. Lietuvos ir Lenkijos karių, surengė puolimą į Pskovą. Gerai įtvirtinta tvirtovė atrėmė šturmą. Prasidėjo ilga miesto apsiaustis, kurios metu Pskovas atlaikė 31 puolimą. Pskovo apgultis užsitęsė visiems metams.

D.Mikelionio nuotr. / Paminklo modelis
D.Mikelionio nuotr. / Paminklo modelis

Pskovą apsiautusiai Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei kilo didžiulis pavojus, kai Rusijos caras Ivanas IV Rūstusis sutelkė nemažą kariuomenę, ruošdamasis užpulti Lietuvos ir Lenkijos pulkus iš užnugario.

Jis bene vienintelis Europos karo vadas, sugebėjęs karo metu ne tik pasiekti Volgą, bet ir per ją persikelti.

Ir tada buvo priimtas genialus sprendimas, kurio dėka Kristupas Radvila Perkūnas pateko į pasaulio istorijos ir karybos vadovėlius. Jis bene vienintelis Europos karo vadas, sugebėjęs karo metu ne tik pasiekti Volgą, bet ir per ją persikelti. Šis žygis į karybos istoriją įėjo „Radvilos reido“ pavadinimu.

Kad Rusija negalėtų sukaupti jėgų Pskovo apsiausčiai atremti, buvo nutarta surengti gilų reidą į Rusijos gilumą. Kristupas Radvila Perkūnas vadovavo 4000 raitelių reidui per centrinę Rusiją. Per 2,5 mėnesio, Radvilos Perkūno kariuomenė nukeliavo beveik 1000 kilometrų, kelis kartus susikaudamas su rusais ir teriodama didesnę nei Lietuva teritoriją.

Staricos miestelyje, paverstame mūro sienomis apjuosta tvirtove (tuo metu Rusijoje buvo tik 8 mūrinės pilys), buvo Rusijos caro stovyklavietė, kurioje apsistojo pats Ivanas Rūstusis, rinkęs kariuomenę apgultam Polockui padėti. Po žaibiško Radvilos Perkūno reido caro stovykloje kilo panika.

Nuotr. iš muziejaus „Sėla“ fondų / Kristupas Radvila Perkūnas
Nuotr. iš muziejaus „Sėla“ fondų / Kristupas Radvila Perkūnas

Išsigandęs Ivanas Rūstusis laivais išsiuntė iš įtvirtintos stovyklavietės savo vaikus ir žmoną bei brangenybes. Vienam bojarinui pasiūlius, kad pats caras ar kuris nors iš jo sūnų pultų Radvilą, Ivanas Rūstusis išsisuko sakydamas, kad jau per senas kautynėms, o sūnūs neturi karinės patirties… ir lazda iš nevilties sumušė rusų didiką, mat šis prieš keletą metų kariaudamas Livonijoje turėjo progą nusiaubti Radvilos Biržų valdas, tačiau to nepadarė.

Kristupas Radvila Perkūnas su savo kariais triumfuodamas grįžo į Pskovą.

Paėmęs 6 Rusijos miestus ir sudeginęs kelis šimtus kaimų bei gyvenviečių, išblaškęs Ivano Rūsčiojo kariuomenę ir nuniokojęs 60 tūkst. kvadratinių kilometrų derlingiausių Rusijos gilumos žemių, Kristupas Radvila Perkūnas su savo kariais triumfuodamas grįžo į Pskovą.

D.Mikelionio nuotr. / Numatoma paminklo vieta
D.Mikelionio nuotr. / Numatoma paminklo vieta

1681 m. spalio 22 d. jį pagarbos ženklan netgi nusiėmęs kepurę šaltyje pasitiko tėvas Mikalojus Radvila Rudasis. Liepsnojančių miestų ir nekliudomo reido įbaugintas caras Ivanas IV po kelių mėnesių ėmė prašyti taikos ir 1582 m. sausį buvo pasirašytos 10 metų paliaubos.

Biržų įkūrėjas

Siekdamas apsaugoti šiaurines Lietuvos sienas ir savo valdas, Kristupas Perkūnas pastatydino Biržų pilį – modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališkojo tipo bastioninę tvirtovę. Tai buvo paskutinis to meto karinės technikos žodis, nes ištobulėjusi artilerija pramušdavo storiausias mūro sienas, bet buvo bejėgė prieš žemių pylimus – bastionus.

Darbai Biržuose buvo pradėti 1575 m., pastačius užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje. Užtvenktos Apaščios ir Agluonos upės ir karstinės kilmės Širvėnos pelkė virto pirmuoju dirbtiniu 400 ha tvenkiniu Lietuvoje. Tvirtovėje 1586–1589 metais supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų reformatų bažnyčia, arsenalo ir maisto sandėliai, kareivinės bei keletas kitų pastatų.

T.Makovskio graviūra / Nuotr. iš muziejaus „Sėla“ fondų / Biržai Kristupo Radvilos Perkūno laikais
T.Makovskio graviūra / Nuotr. iš muziejaus „Sėla“ fondų / Biržai Kristupo Radvilos Perkūno laikais

Biržų bastioninės itališkojo tipo tvirtovės statyba pradėta 1586 m., baigta per rekordiškai trumpą laiką – 1589 m. Biržai tapo svarbiausia LDK karine tvirtove ir Radvilų šeimos rezidencija. K.Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos 1589 m. kovo 9 d. išrūpino Biržams Magdeburgo miesto teises.

Biržai turėjo savivaldybę, t. y. miestiečių rinktą valdybą, gavo teisę turėti savo herbą, vėliavą, antspaudą. Herbą sudarė geltoname skyde plevėsuojanti balta vėliava su juodu ereliu. Skydą juosė antikinis laurų vainikas. Šį vainiką, pabrėžiantį Biržų kunigaikštystės reikšmę ir aukštinantį jos savininkų karinę šlovę, kunigaikštišką kilmę, visoje LDK turėjo tik Biržų miesto herbas.

Ši siena, dabar virtusi Lietuvos ir Latvijos riba, beje, yra viena iš seniausių Europoje.

1584 m. kovo 17 d. nustatyta tiksli Biržų Radvilų valdų šiaurinė riba – Nemunėlio upė. Ši siena, dabar virtusi Lietuvos ir Latvijos riba, beje, yra viena iš seniausių Europoje.

Kristupas Radvila Perkūnas tęsė tėvo pradėtą evangelikų reformatų tikėjimo plėtrą Lietuvoje, tuo siekdamas atriboti Lietuvą nuo katalikiškos Lenkijos ekspansijos. Pastatė evangelikų reformatų bažnyčias 1584 m. Biržuose ir Nemunėlio Radviliškyje, 1595 m. Papilio Radvilų dvare. Rėmė Biržų gimnaziją, Kėdainių mokyklą. Karalius Zigmantas Vaza, kaip aršus katalikas, nekentęs protestantų, buvo priverstas skaitytis su etmono kariniais sugebėjimais.

Kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas mirė 1603 m. lapkričio 20 d. Lososnoje. Radvila Perkūnas 1599 m. rugpjūčio 4 d. testamente buvo išsakęs troškimą, kad jo palaikus priglaustų Biržų pilies mūrinės bažnyčios rūsys. Tačiau iš to meto susirašinėjimo matyti, kad pilies kieme, priešais rūmus stovėjusios bažnyčios rūsys nebuvo visiškai įrengtas.

Radvila Perkūnas buvo palaidotas 1604 m. balandžio 8-ąją Vyžuonose, evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje. Kai Radvilų kapavietei kilo grėsmė būti sunaikintai, kunigaikštis Boguslavas Radvila apie 1666–1668 m. perkėlė savo giminės palaikus į saugesnę vietą – Kėdainius.

Violetos Grigaliūnaitės / 15min nuotr. / Kėdainiai, Radvilų sarkofagai
Violetos Grigaliūnaitės / 15min nuotr. / Kėdainiai, Radvilų sarkofagai

Taip Kristupo Radvilos palaikai su sarkofagu atsidūrė Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, kur po vykusios Radvilų sarkofagų restauracijos jais galima pasigrožėti bei atiduoti savo pagarbą.

Tad, kaip matome, Biržų įkūrėjo Kristupo Radvilos Perkūno žygiai, darbai ir veikla tikrai nusipelno paminklo. Ir kas, jei ne biržiečiai, turi atiduoti duoklę šiam žymiam karvedžiui, Biržų tvirtovės statytojui, miesto įkūrėjui ir evangelikų reformatų globėjui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Reklama
95 metų gimtadienį atšventusi „Astra LT“ į modernius sprendimus investavo kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų