Sekite 15min Google
Vienas labiausiai erzinančių dalykų lipant į lėktuvą – perpildytos viršutinės bagažo lentynos. Tokiu atveju rankiniam bagažui nebelieka vietos, įgulai tenka ieškoti laisvo tarpo arba lagaminą paskutinę minutę perduoti į bagažo skyrių. Visa tai gali užtrukti ir net lemti skrydžio vėlavimą.
Natasha Heap, buvusi pilotė ir aviacijos saugos tyrėja Pietų Kvinslando universitete, mano, kad aiškesnės rankinio bagažo taisyklės būtų prasmingos.
„Per didelis kiekis bagažo salone kelia realią grėsmę saugumui“, – straipsnyje portalui „The Conversation“ rašo ji.
Vis dėlto rankinio bagažo reikalavimai skirtingose oro linijose gali labai skirtis. Net skrendant tuo pačiu lėktuvo tipu tuo pačiu maršrutu, priklausomai nuo oro bendrovės ir pasirinkto bilieto tarifo gali būti taikomi kitokie svorio ir dydžio limitai.
Tačiau kodėl taip yra?
Vidutinis kūno svoris išaugo
Svarbiausia priežastis slypi pačiame lėktuve. Kiekvienas orlaivis turi didžiausią leistiną kilimo svorį. Į jį įskaičiuojamas pats lėktuvas, degalai, maistas ir gėrimai, kroviniai, įgula, keleiviai bei jų bagažas.
„Saugumo sumetimais šio bendro svorio negalima viršyti“, – aiškina N.Heap.
Registruotas bagažas registracijos metu pasveriamas, tačiau didesniuose lėktuvuose keleivių ir jų rankinio bagažo svoris paprastai skaičiuojamas kitaip. Pavyzdžiui, Australijoje oro linijoms leidžiama naudoti nustatytus vidutinius svorio dydžius.
Lėktuvuose, kuriuose yra nuo 150 iki 299 vietų, tarp jų ir daugelyje „Boeing 737“ orlaivių, šiuo metu skaičiuojama, kad suaugęs vyras vidutiniškai sveria 81,8 kg, o moteris – 66,7 kg. Prie kiekvieno keleivio svorio papildomai pridedami standartiniai 7 kg rankinio bagažo.
N.Heap prisimena, kad 1998 metais, kai pradėjo pilotės karjerą, buvo taikomas 77 kg standartinis vieno keleivio svoris.
Vidutiniam žmonių kūno svoriui augant, teko atitinkamai keisti ir skrydžių svorio skaičiavimo metodiką.
Kodėl oro linijos gali taikyti skirtingus limitus
Tačiau teisės aktuose numatyti standartiniai svorio dydžiai nebūtinai vienodai taikomi visoms oro bendrovėms.
Australijoje oro linijos gali kreiptis į civilinės aviacijos instituciją ir prašyti leisti keleivių bei rankinio bagažo svorį skaičiuoti pagal jų pačių nustatytus dydžius.
„Tai leidžia skirtingoms oro bendrovėms taikyti nevienodas rankinio bagažo taisykles“, – rašo N.Heap.
Todėl vienose oro linijose leidžiamas rankinis bagažas gali būti keliais kilogramais sunkesnis arba lengvesnis nei kitose.
Panaši galimybė egzistuoja ir Europoje. Pasak Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros EASA, oro linijos gali nukrypti nuo nustatytų standartinių svorių, tačiau jų taikomi duomenys turi būti pagrįsti reprezentatyviu svėrimo tyrimu ir patikima statistine analize.
Bagažas oro linijoms uždirba milijardus
Vis dėlto skirtingi bagažo limitai susiję ne tik su saugumo skaičiavimais. Pasak N.Heap, išpopuliarėjus pigių skrydžių bendrovėms, bagažas vis dažniau tapo atskiru pajamų šaltiniu.
„Anksčiau rankinio bagažo taisyklės buvo gerokai vienodesnės“, – rašo ji.
Pigių skrydžių bendrovės pradėjo atskirai apmokestinti papildomas paslaugas – didesnį bagažą, maistą, gėrimus ar belaidį internetą.
Tarptautinė oro transporto asociacija prognozuoja, kad 2026 metais papildomos oro linijų pajamos visame pasaulyje sieks 144 mlrd. JAV dolerių. Į šią sumą įtraukiamos ir pajamos už papildomą bei leistiną svorį viršijantį bagažą.
Per sunkus bagažas apkrauna ir įgulą
Didelis rankinio bagažo kiekis kelia problemų ir salono įgulai.
Sunkių krepšių bei lagaminų kėlimas į viršutines lentynas gali sukelti nugaros ir kitų fizinių negalavimų.
„Rankinis bagažas salono įgulai tiesiogine prasme gali tapti kančia“, – teigia N.Heap.
Įlaipinimas taip pat užtrunka ilgiau, jei dideli lagaminai netelpa į lentynas arba keleiviams ir įgulai tenka ilgai ieškoti laisvos vietos.
Dar rimtesnė problema gali kilti avarijos atveju. Pasak N.Heap, tyrimai rodo, kad evakuacija gali vykti lėčiau, jei keleiviai, užuot palikę daiktus lėktuve, bando pasiimti savo rankinį bagažą.
