Sekite 15min Google
Atostogaujate Porte, į „Instagram“ ar „Facebook“ įkeliate šeimos nuotrauką. Fone – vos matoma Douro upės dalis, jokių vietos žymų ar užrašų. Atrodo, kad iš tokio kadro niekas negalėtų suprasti, kur esate. Po kelių dienų gaunate žinutę: „Aptikome neįprastą veiklą jums keliaujant Porte. Nedelsdami patvirtinkite duomenis.“
Kadangi socialiniuose tinkluose apie savo kelionę nieko nerašėte, žinutė gali pasirodyti visiškai tikra. Tačiau tai gali būti sukčių spąstai.
Kaip rašo „The Guardian“, nusikaltėliai jau gali pasitelkti DI, kad iš socialiniuose tinkluose skelbiamų kelionių nuotraukų nustatytų žmogaus buvimo vietą. Tada ši informacija panaudojama kuriant gerokai įtikinamesnes apgaulingas SMS žinutes ar elektroninius laiškus.
Vietos žymos net nereikia
Naujas „McAfee“ tyrimas parodė, kad DI gali nustatyti, kur fotografuota, net jei nuotraukoje nėra geografinės žymos ar kitų aiškių duomenų.
Sistema analizuoja pačią nuotrauką: jos foną, architektūrą, iškabas, kelio ženklinimą, miesto panoramą, apšvietimą, augmeniją ir kitus, žmogui kartais beveik nepastebimus elementus.
Antivirusinę programinę įrangą kurianti bendrovė „McAfee“ išbandė du viešai prieinamus dirbtinio intelekto modelius su daugiau nei 21 tūkst. kelionių nuotraukų.
Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Vienas DI modelis vietą tiksliai nustatė 91 proc. atvejų, kitas – 87 proc.
Vėliau bendrovės darbuotojai pabandė tą patį padaryti su savo asmeninėmis kelionių nuotraukomis. Pasak jų, buvo nejauku pamatyti, kaip lengvai DI gali atsekti, kur jos darytos.
„Dirbtinis intelektas suteikia kontekstą, o būtent jis sukčiavimo žinutę padaro įtikinamą“, – sakė „McAfee“ vadovė Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje Vonny Gamot.
Kartais pakanka gėlių ar medžių
Lengviausia DI atpažinti vietą tuomet, kai nuotraukoje matomi garsūs objektai, miesto panorama, iškabos, kelio ženklinimas, parduotuvės ar maisto kioskai.
Tačiau net ir iš pirmo žvilgsnio visiškai niekuo neišsiskiriantis vaizdas gali suteikti stebėtinai daug informacijos.
Vienas „McAfee“ darbuotojas pateikė DI upės nuotrauką, kurios pirmame plane buvo tik medžiai. Sistema teisingai nustatė, kad kadras padarytas Hastings-on-Hudson vietovėje Niujorko valstijoje.
Kitoje nuotraukoje buvo matyti gėlynai. DI įvertino tulpių išdėstymą ir tarp jų pasodintas mažesnes mėlynas gėles bei nustatė, kad fotografuota garsiuosiuose Keukenhofo soduose Nyderlanduose.
Jei nuotrauka padaryta paplūdimyje ar viešbučio kambaryje, DI gali būti sunkiau nustatyti tikslų miestą. Tačiau, „McAfee“ teigimu, neretai sistema vis tiek geba atpažinti šalį. Sukčiams kartais užtenka ir tiek.
Žinutė tampa daug įtikinamesnė
Turėdami informaciją apie jūsų kelionę sukčiai gali sukurti žinutę, kuri atrodo gerokai patikimesnė nei įprastas masinis bandymas išvilioti duomenis.
Pavyzdžiui, žmogus gali sulaukti pranešimo, kad jo banko kortele užfiksuota „neįprasta operacija“ būtent toje šalyje ar mieste, kuriame jis tuo metu lankosi.
Sukčiai taip pat gali apsimesti viešbučio darbuotojais ir teigti susisiekiantys po jūsų viešnagės, arba pranešti apie neva užfiksuotą prisijungimą prie paskyros iš tos šalies, kurioje atostogaujate.
Tokiose situacijose žmogui lengva pagalvoti: jeigu žinutės siuntėjas žino, kur esu, vadinasi, turbūt tai iš tiesų bankas, viešbutis ar kita įstaiga.
Tuomet belieka vienas žingsnis – įtikinti auką paspausti nuorodą ir įvesti banko, prisijungimo ar kitus asmeninius duomenis.
Atostogų nuotraukomis iškart nesidalinkite
Ekspertai pataria kelionių nuotraukų viešai neskelbti realiuoju laiku. Jei norite dalytis įspūdžiais socialiniuose tinkluose, saugiau tai padaryti jau grįžus namo.
Taip pat verta peržiūrėti privatumo nustatymus ir pasirinkti, kad įrašus bei nuotraukas matytų tik pažįstami žmonės.
Įtariai reikėtų vertinti ir žinutes, kuriose reikalaujama veikti „nedelsiant“, „per kelias minutes“ ar grasinama užblokuoti paskyrą. Skubos jausmas – vienas dažniausių sukčių naudojamų būdų priversti žmogų reaguoti nespėjus gerai pagalvoti.
Svarbiausia – nespausti SMS žinutėse ar elektroniniuose laiškuose pateiktų įtartinų nuorodų. Jei pranešimą neva siunčia bankas, oro linijos, viešbutis ar kita įmonė, saugiau pačiam atsidaryti oficialią jų svetainę ar programėlę ir ten patikrinti informaciją.