„Naujausi tyrimai labai aiškiai rodo, kad žmones šiandien vargina ne tik pati kelionė, bet ir visas pasiruošimo procesas. Kuo daugiau žmogus turi sprendimų, kuo daugiau skirtingų rezervacijų, maršrutų ir detalių reikia suvaldyti pačiam, tuo sunkiau organizmui persijungti į tikrą poilsio režimą. Dėl to atostogautojai vis dažniau vertina ne tik kainą ar viešbutį, bet ir tai, kiek energijos pareikalaus pati kelionė bei jos planavimas“, – sako kelionių agentūros „Kelionių akademija“ ekspertė Brigita Kučinskaitė.
Daugiausiai žmonės pavargsta dar net neišvykę
Pasak specialistės, viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų – didžiausias nuovargis daliai žmonių prasideda dar prieš atostogas.
Praktikoje dalis žmonių tiesiog perdega planavimo etape.
„Žmonės šiandien turi milžinišką pasirinkimą: šimtai viešbučių, skrydžių, platformų, atsiliepimų ir maršrutų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai padeda susikurti tobulas atostogas, tačiau praktikoje dalis žmonių tiesiog perdega planavimo etape. Ypač tada, kai kelionė organizuojama savarankiškai ir kiekvieną sprendimą reikia priimti pačiam – nuo skrydžių laikų iki transferių, restoranų ar net to, ką veikti kiekvieną dieną“, – aiškina B.Kučinskaitė.
Pasak jos, dėl to keičiasi ir pats požiūris į poilsį: „Anksčiau žmonės dažniau galvodavo, kaip per kelionę pamatyti kuo daugiau ir išleisti kuo mažiau. Dabar keliautojai vis dažniau vertina paprastumą, aiškumą ir ramybę – jausmą, kad nereikės nuolat kažko ieškoti, spręsti ar derinti. Daliai žmonių šiandien tikras poilsis prasideda tada, kai bent savaitę nebereikia priiminėti dešimčių sprendimų per dieną“.
Bandymas išspausti maksimumą iš atostogų dažnai baigiasi nuovargiu
Kelionių ekspertė sako, kad viena dažniausių klaidų – pernelyg intensyvus atostogų planas ir bandymas sutaupyti bet kokia kaina.
„Žmonės dažnai bando per savaitę aplankyti kuo daugiau vietų, suplanuoja veiklas nuo ryto iki vakaro ir nepalieka jokio laiko poilsiui. Prie viso to dar prisideda labai ankstyvi skrydžiai, ilgi persėdimai ar bandymas „išlošti“ kuo daugiau laiko vietoje. Tada organizmas visą kelionę išlieka aktyvacijos būsenoje – reikia skubėti, orientuotis, planuoti, prisitaikyti. Tokiose atostogose fiziškai pakeičiama vieta, tačiau neįsijungia poilsio režimas“, – teigia B.Kučinskaitė.
Pasak jos, tai patvirtina ir naujausi tyrimai. Pavyzdžiui, 2025–2026 m. DERTOUR Group atlikta apklausa su 8 tūkst. respondentų 13 Europos šalių parodė, kad 34,4 proc. žmonių geidžiamiausia atostogų forma šiandien įvardija keliones be suplanuotų veiklų, o daugiau nei pusė respondentų pagrindiniu kelionių tikslu laiko ne kuo daugiau pamatyti, o tiesiog atsipalaiduoti ir persikrauti.
„Žmonės po truputį pradeda suprasti, kad geros atostogos nebūtinai reiškia kuo daugiau aplankytų vietų. Kartais jos reiškia tiesiog lėtesnį tempą, mažiau skubėjimo ir daugiau erdvės spontaniškumui. Būtent tada organizmas iš tikrųjų pradeda ilsėtis“, – sako specialistė.
Kaip negrįžti iš atostogų dar labiau pavargus?
Pasak ekspertės, viena svarbiausių taisyklių – neplanuoti atostogų taip, lyg tai būtų dar vienas projektas.
„Pirmą kelionės dieną verta palikti kuo lengvesnę, ypač jei buvo ankstyvas skrydis ar ilgas transferis. Labai dažna klaida – vos nusileidus bandyti „išnaudoti dieną maksimaliai“. Tuomet žmogus į atostogas atsiveža ne poilsio jausmą, o dar didesnį nuovargį“, – sako B.Kučinskaitė.
B.Kučinskaitė sako, kad tyrimai taip pat rodo, kad poilsį stipriai gadina nuolatinis skubėjimas ir per didelis veiklų kiekis: „Per dieną tikrai nebūtina turėti penkių suplanuotų objektų ar ekskursijų. Dažniausiai geriausiai pailsi tie žmonės, kurie palieka vietos spontaniškumui, neperkrauna grafiko ir prieš kelionę iš anksto susidėlioja tik svarbiausius dalykus. Didžiausia prabanga šiandien dažnai yra ne prabangus viešbutis, o jausmas, kad pagaliau nereikia visko kontroliuoti pačiam“.
