Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Gido paieška internete – detektyvo gebėjimų reikalaujantis darbas

Alio, gidai, kurgi jūs? Tokį šauksmą mintyse gali išgirsti daugelis, internete norėdami surasti ne tik gidų teikiamų paslaugų aprašymus, bet ir gidų kontaktus. Laikais, kai net maisto prekių užsakymas internetu yra tapęs norma, ekskursinių paslaugų pateikimas ir galimybė jas įsigyti skaitmeninėje erdvėje, švelniai tariant, skurdokas.
Edgaras Vaškaitis
Edgaras Vaškaitis / Asmeninio archyvo nuotr.

Paslaugų skaitmeninimas tapo svarbiu ir neišvengiamu šiuolaikinio verslo veiklos aspektu. Informacijos ir veiklų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, atitinka šiuolaikinio kliento poreikius ir naudojimo įpročius.

Natūralu, kad tai prisideda prie siūlomų paslaugų sėkmės. Lietuvoje vesti ekskursijas galima tik turint gido pažymėjimą, kitaip tariant visi Lietuvos gidai yra licencijuoti. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sudarytame ir pateiktame gidų sąraše 5547 licencijuoti gidai. Per pastaruosius metus šis sąrašas papildytas 117 naujų gidų.

Šios profesijos atstovų Lietuvoje daugėja, tačiau iškyla klausimas: kur galima rasti konkrečius šių gidų ekskursijų pasiūlymus ir kaip išsirinkti patraukliausius?

Skaitmeninėje erdvėje paieškomi gidai

Vienos bendros internetinės platformos, kurioje būtų pateiktos gidų siūlomos paslaugos su tiesioginio užsakymo galimybe, Lietuvoje neturime. Mąstom logiškai ir gidų kontaktų, bei jų teikiamų paslaugų aprašymų ieškome muziejų, turizmo informacinių centrų, kelionių agentūrų ir organizatorių, saugomų teritorijų internetiniuose namuose.

Kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros gidų kontaktų neskelbia. Tiesa, kai kurių kelionių agentūrų internetinėse svetainėse galima rasti gidų nuotraukas su jų vardu pavarde, paslaugų užsakymo galimybe. Žinoma, gidų paslaugų užsakymo galimybė tik per tarpininkus.

Daugeliui gidų ši profesija tik papildomas pajamų šaltinis, jie neinvestuoja į savo išskirtinumą ir matomumą viešojoje erdvėje. Todėl didelė dalis gidų tapo priklausomi nuo kelionių organizatorių ir agentūrų užsakymų, kitaip tariant paslaugų užsakymai per tarpininkus įsitvirtino kaip norma.

Asmeninio archyvo nuotr./Edgaras Vaškaitis
Asmeninio archyvo nuotr./Edgaras Vaškaitis

Pasisvečiavus Lietuvos turizmo informacijos centrų internetiniuose namuose, randama kiek geresnė situacija, bet migla neišsisklaido. Tik nedidelė dalis Lietuvos turizmo informacijos centrų pateikia pirminę informaciją apie gidus. Galime sužinoti vardą, pavardę, telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, kalbas, kuriomis gidas veda ekskursijas.

Taip pateikti 170 gidų Lietuvoje. Tačiau iš šio skaičiaus daugiau nei 100 ekskursijų vedlių randami penkiuose turizmo informacijos centruose. Didžioji dalis kitų turizmo informacijos centrų taiko komercinį kelionių agentūrų modelį – užsakyk ekskursiją pas mus, mes pasiimsime dalį sumos nuo užsakymo ir Jums parūminsime gidą.

Problema, kad šis paslaugos užsakymo modelis klientui panašus į katės pirkimą maiše. Maišą (ekskursijos temą) matai, bet kas bus tame maiše (koks konkretus gidas) nežinai. Norisi prisiminti ir turizmo informacijos centrų steigimo pamatinę idėją – rinkti, kaupti ir nemokamai teikti turizmo informaciją apie atstovaujamą vietovę ir joje teikiamas turistines paslaugas.

Situacija muziejuose panaši. Čia dažniausiai pasitaiko vienas iš dviejų variantų. Pirmuoju atveju, muziejuje galima užsakyti ekskursiją, kurią praves muziejaus darbuotojas – gidas. Antruoju atveju, dalis muziejų, kurie taiko papildomą gidų licencijavimą, pateikia gidų galinčių vesti pas juos ekskursijas bendrą sąrašą. Sąraše rasime standartinius gidų kontaktų duomenis.

Panaši praktika yra ir Lietuvos saugomose teritorijose. Čia taip pat galime užsakyti ekskursijas, kurias įprastai praves direkcijų darbuotojai. Kas konkrečiai – staigmena. Akivaizdu, kad ekskursinių paslaugų skaitmenizavime esame dar tik pradiniame etape.

Turistinių paslaugų skaitmenizacija Europoje

Šios srities situacija Lietuvoje aiški, o kaip yra su skaitmenizacija ir turistinėmis paslaugomis Europoje? Tenka konstatuoti, kad teisiniai pamatai yra padėti labai stiprūs ir konkretūs. 2015-ųjų pabaigoje Europos parlamentas ir taryba priėmė naują kelionės paslaugų teikimo direktyvą. Šiame dokumente konstatuojama, jog internetas tapo vis svarbesne priemone, kuria siūlomos ar parduodamos kelionės paslaugos. Iki šios direktyvos priėmimo turistai neturėdavo realių galimybių susikomplektuoti kelionės paketą pagal savo poreikius ir pageidavimus.

Naujojoje kelionių direktyvoje tiesiogiai nurodoma, kad kelionės paslaugų paketas nebeprivalo būti parengtas iš anksto. Jį paslaugos pardavėjas gali sujungti ne tik savo iniciatyva, bet ir keliautojo prašymu. Jau prieš dešimtmetį Europos turizmo tendencijos rodė, jog vis dažniau pavieniai kelionės elementai įsigyjami atskirai, arba įsigyjamos individualizuotos kelionės, pagal konkrečius keliauto poreikius. Nuo 2018 – ųjų metų šios direktyvos nuostatos integruotos ir į Lietuvos teisinę sistemą.

123rf.com/Ekskursijas vedantys gidai dažnai atlieka ne tik tiesiogines savo pareigas
123rf.com/Ekskursijas vedantys gidai dažnai atlieka ne tik tiesiogines savo pareigas

Po pandemijos ES toliau nuosekliai žengia šiuo keliu. Turizmo pertvarkos kelrodyje, bei Europos turizmo darbotvarkėje pabrėžiama, jog norint turizmo sektorių atverti, atgaivinti ir sustiprinti prioritetas teikiamas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Paprastai tariant, Europa pasakė garsiai – jūsų paslaugos turi būti matomos skaitmeninėje erdvėje. Arba perfrazuojant posakį – jei jūsų paslaugų nebus internete, tai ilgainiui jūsų paslaugų nebebus apskritai.

Vienybės nebuvimas

Skaitant šiame straipsnyje išdėstytas mintis natūraliai gali kilti klausimas, ar kiekvienas gidas turi imti ir asmeniškai skaitmenizuoti teikiamas paslaugas? Atsakymas paprastas – žinoma, kad ne. Vienas lauke ne karys, juolab kai moderni internetinė svetainė kainuoja ne vieną tūkstantį eurų. Kai esi mažas, bet nori būti stiprus, labiau matomas versle – suvieniji bendraminčius veiklai kartu. Ši klasikinė verslo taisyklė gidų tarpe veikia teoriškai, bet ne praktiškai.

„Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!“ – taip skamba paskutinės Lietuvos himno eilutės. O dar daug vienybės gidų tarpe? Greičiausiai bus prieštaraujančių, bet šių eilučių autoriaus nuomone, vienybės nedaug. Taip, gidai kolegos, lyg ir turėtų sėdėti vienoje valtyje, bet... Gidai skirtingi pagal išsilavinimą, patirtį, amžių, turizmo verslo supratimą, vedamų ekskursijų pobūdį, galiausiai net patį požiūrį į ekskursijas.

Vienos ir stiprios, Lietuvos gidų daugumą vienijančios organizacijos nėra. Oficialiai egzistuoja gidų gildijos, asociacijos, profesinė sąjunga. Pandeminiu laikotarpiu buvo įsteigta ir naujų gidus vienijančių asociacijų. Kodėl jų tiek daug? Jei trumpai – dėl skirtingų požiūrių, asmeniškumų ir nedidelių bendraminčių būrelių. Taip, kiek reikia organizacijos bendrauja tarpusavyje, bet galiausiai kiekviena veiks savo interesų srityje.

Šių organizacijų lyderiai teigia, jog atstovauja gidų aktyvą, bet dažnu atveju nauji vėjai organizacijose būna nepriimtini. Nauji vėjai, tai ne tik požiūris į modernią ekskursiją, organizacijos valdymą, bet ir teikiamų paslaugų skaitmenizavimą. Iš esmės visos šios organizacijos nematomos internetinėje erdvėje. Dalis gidų, suprantančių pozicionavimo ir teikiamų paslaugų skaitmenizavimo svarbą, į šių organizacijų pusę net nežvelgia. Covid19 laikotarpis puikiai parodė, kad gidų aktyvas labiau linkęs į naujų asociacijų kūrimą, nei jungiasi prie jau esamų.

123rf.com/Pažintinė ekskursija gamtoje, lydint gidui
123rf.com/Pažintinė ekskursija gamtoje, lydint gidui

Būti ar nebūti

Paslaugų skaitmenizavimas verslo pasaulyje jau yra tapęs norma, tačiau turizmo sektoriuje į tai vis dar žvelgiama kaip į inovaciją. Gidai turi suprasti, kad jų siūlomos ekskursinės paslaugos – tik vienas iš galimų potencialių klientų pasirinkimų laisvalaikio ir pramogų srityje.

Tikėtina, kad jau netolimoje ateityje gidams iškils jų paslaugų konkurencingumo klausimas. Paslaugų užsakymai tik per tarpininkus ilgainiui nebeveiks. Šiuolaikinis klientas nenori pirkti katės maiše. Jam rūpi ne tik gido pasakojamos istorijos, jis nori žinoti kas ir kaip tas istorijas pasakos, nori turėti galimybę šias paslaugas įsigyti internetu. Iki šiol pateikiami sausi gidų sąrašėliai su bendrine kontaktine informacija neveikė ir neveiks. Norint išlikti konkurencingiems, laikas ne tik žengti, bet stengtis dar suspėti įšokti į jau nuvažiuojantį paslaugų skaitmenizacijos traukinį.

Asmeninio archyvo nuotr./Edgaras Vaškaitis
Asmeninio archyvo nuotr./Edgaras Vaškaitis

Kol gidus atstovaujančios organizacijos paslaugų skaitmenizacijos srityje nejuda iš mirties taško, lyderystės ir pavyzdžio ėmėsi viena Klaipėdos strateginės komunikacijos ir rinkodaros agentūra. Įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės dalinai finansuojamą projektą „Active Trips“, buvo sukurta projekto pavadinimą atkartojanti, fiziškai aktyvias turistines paslaugas pristatanti internetinė svetainė.

Sukurtoje internetinėje svetainėje ne tik pristatomi fiziškai aktyvias paslaugas teikiantys gidai ir jų siūlomos turistinės ekskursinės paslaugos, bet ir sudaryta galimybė tiesiogiai pasiekti potencialius klientus, bendrauti su jais be tarpininkų. Ledai pralaužti, pirmieji žingsniai gidų paslaugų skaitmenizavimo link žengti.

Reikia tikėtis, jog artimiausiu metu ne tik pavieniai gidai, bet ir gidus vienijančios organizacijos žengs šiuo keliu. Ateitis nėra rytoj, ateitis yra šiandien. Hamletiškas klausimas „būti ar nebūti?“ keliamas jau dabar. Nesinorėtų, kad išsilavinę asmenys pasakojantys istorijas, galiausiai patys liktų tik istorinėje atmintyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais