Tai antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, laikinoji šalies sostinė (1920–1939 m.), vadinamas patriotiškiausiu Lietuvos miestu, įsikūręs didžiųjų Lietuvos upių, Nemuno ir Neries, santakoje. Čia išlikę raudono mūro gynybinės pilies likučiai, o pati Kauno tvirtovė rašytiniuose šaltiniuose pradėta minėti nuo 1361 m.
„Laisvės karys“. 2018 m. liepos mėnesį, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, miesto piliavietę papuošė „Laisvės kario“ skulptūra.
Kauno arkikatedra bazilika. Tai vienas didžiausių gotikinių pastatų Lietuvoje. Šventovė minima nuo 1413 m. Dabartinį vaizdą įgavo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
Kauno naujamiestis. Tarpukariu Kaunas tapo laikinąja sostine. Čia iškilo daugybė modernizmo architektūros pastatų.
Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika. Ji pradėta statyti 1933 m. Bažnyčia baigta statyti ir pašventinta tik 1996 m.
Pažaislio vienuolynas. Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – XVII a. brandžiojo baroko architektūros šedevras. Jį sudaro grupė simetriškai išdėstytų pastatų tik pagal kamaldulių vienuolynams būdingą planą.
Lietuvos liaudies buities muziejus „Tėviškė“. Vienas didžiausių etnografinių muziejų Europoje po atviru dangumi, įkurtas 1974 m. Rumšiškėse, Kauno marių pakrantėje. Muziejus užima 195 ha plotą, čia eksponuojami 138 pastatai.
Raudondvario dvaras. Dvaras įkurtas XVI a. Jis paskelbtas kultūros paveldo objektu. Čia veikia Kauno rajono muziejus, turizmo ir verslo informacijos centras, menų inkubatorius.
Vilkija. 1450 m. minima kaip bene pirmoji Lietuvos muitinė prie Nemuno. Nuo 1999 m. per Nemuną iš Vilkijos galima persikelti automobiliu unikaliu motoriniu keltu „Vilkynė“.
Daugiau įspūdingų Lietuvos vaizdų galite išvysti autoriniame Vytauto Kandroto fotografijų albume „123 graži Lietuva“ (išleistas ir angliškas albumo variantas „123 Beautiful Lithuania“), kurį galite įsigyti www.terrapublica.lt arba šalies knygų pardavimo vietose.
