„Dubysos grožį būtina pamatyti kiekvienam lietuviui“, – įsitikinusi Dubysos regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Laimutė Pečkaitienė.
Stačiašlaitis Dubysos senslėnis, vietomis dar natūralios salpinės pievos, nuo šlaitų besiveržiančių intakų gurgenimas sukuria poilsiui ir pažinimui tinkamą aplinką. Iškylauti Dubysos pakrantėse mėgstantys vietiniai žino unikalias vietas.
Tačiau net ir atsitiktinai čia užklydę keliautojai neliks nusivylę – visi regioninio parko gamtiniai ir urbanistiniai kompleksai bei kultūros vertybės tiesiogiai susieti su Dubysos upe ir jos intakų slėniais.
Jei laisvą savaitgalį nutarsite praleisti Dubysos regioniniame parke, siūlome aplankyti šiuos objektus.
Vienas ryškiausių šio krašto simbolių – du Dubysos upės krantus jungiantis didžiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas. Turistai, žavėdamiesi vaizdingu Dubysos slėnio kraštovaizdžiu, stebisi šio šimtamečio tilto didybe.
Jis išties įspūdingas: tilto ilgis siekia 599 m, aukštis – 42 m. Įspūdis bus dar didesnis, jei po tiltu praplauksite baidare, pasisaugant upėje stūksančios gelžbetoninės kliūties, likusios susprogdinus tiltą 1944 m. liepą.
Aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje tiltas buvo svarbus objektas I ir II pasauliuose karuose. Apžvelgti po tiltu nusidriekusius Lyduvėnus galite nuo slėnio viršaus. Ant paties tilto užlipti nepavyks be leidimo, kurį išduoda Viešojo saugumo tarnyba, saugojanti objektą.
Jei keliausite pėsčiomis, užkopkite ant Danutės piliakalnio, atsigaivinkite šaltinėlio „Danutės ašaros“ vandeniu. Anot legendos, šaltinis susidaręs iš kunigaikštystės Danutės ašarų, priverktų nesulaukus iš karo su kryžiuočiais grįžtančio jaunikaičio.
Dubysa – viena iš nacionalinių vandens turizmo trasų, ypač mėgstamų šeimų su vaikais ir mažiau patyrusių vandens turistų.
Jei dar neplaukėte žaliąja Dubysos arterija, išbandykite tai šią vasarą. Plaukdami baidare, tyliai pliuškenat irklams, klausysitės paupio paukščių, išvalysite galvą nuo tuščių ir erzinančių minčių.
Jei pasiseks, galbūt jums pavyks pamatyti vieną iš Lietuvoje saugomų paukščių – tulžį, urvinių kregždžių koloniją. Dar labiau tikėtina, kad baidarių eismą pristabdys didžioji antis su jaunikliais – Dubysos krantus šie paukščiai ypač mėgsta.
Dar viena stotelė, kurią verta aplankyti, yra Maslauskiškių vandens malūnas. Šis malūnas įamžintas Lietuvos kine: 1965 m. čia režisierius Vytautas Žalakevičius filmavo keletą kino filmo „Niekas nenorėjo mirti“ epizodų.
Nors malūno savininkas Albertas Bodendorfas gyvena Vokietijoje jis stengiasi atgaivinti šimtametį objektą.
Iki šių dienų jame išlikusi technologinė įranga – kruopinė, javų valymo mašina, keturi valcai, šatrai (grūdų valymo mašina), turbina su ratu vandens padavimui reguliuoti, piklius.
Iš anksto susitarus, galima įeiti į vidų ir pajusti anuometinę dvasią: įranga tebekvepia miltais, viskas alsuoja praėjusiais amžiais.
Keliaudami po Dubysos apylinkes nepravažiuokite Betygalos miestelio, kuris išsiskiria gausiu gamtos ir kultūros paveldu. Miestelio centre atvykėlius pasitinka Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto paminklas, baltuoja Šv. Mikalojaus bažnyčia, kuri grakščia baliustrada sujungta su varpine.
Prieš bažnyčią stovi istorijos lūžius išlaikęs Tautos kryžius. Ne mažiau įdomus ir Mikalojaus Daukšos ąžuolas, augantis Vieviržo pakrantėje, greta bažnyčios.
Išlakus medis siejamas su lietuviško žodžio puoselėtoju M.Daukša, kuris 1592-1609 m. buvo Betygalos klebonu.
Istorijos mėgėjai laukiami ir miestelyje įrengtame muziejuje, kuriame veikia ne tik istorijos, bet ir geologijos ekspozicija. Dabar galima apžiūrėti ir parodą, skirtą dailininkui Jonui Kuzminskiui.
Vienas seniausių miestelio pastatų – buvęs valsčiaus valdybos pastatas. Apie 1920 m. statytame mediniame pastate dabar įkurti bendruomenės namai.
Kadaise pagrindinis miestelio aikštės statinys bėgant metams sunyko, net buvo rengiamasi jį nugriauti. Kaimų bendruomenės ,,Betygala“ pastangomis šiam namui-vaiduokliui suteiktas antras gyvenimas: pastatas atstatytas išsaugant medinės statybos tradicijas.
Bendruomenė čia įrengė menę, seklyčią, atkūrė prieškario daboklę. Čia vyksta renginiai, parodos, rengiamos edukacinės programos „Duonos kelias“, „Arbatos kelias“, krosnyje kepamas kugelis (bulvių plokštainis), pyragas, vedamos ekskursijos su vaidilutėmis po Betygalos apylinkes (dėl edukacininių programų kreiptis tel. 8-616-50251).
Ugioniai – vienas gražiausių Dubysos regioninio parko kampelių, esančių Betygalos kraštovaizdžio draustinyje.
Ugioniai dar vadinami Kaukazu. Senoliai pasakoja, kad rekrūtai – kareiviai, tarnavę carinės Rusijos kariuomenėje, grįždami namo po dvidešimt penkerių tarnystės metų, čia ilsėdavosi. Aukšta kalva jiems priminė Kaukazo kalnus. Taip ir gimė lietuviškojo Kaukazo pavadinimas.
Ugionių šventovės atsiradimas susijęs su stebuklingu šaltiniu, virš kurio 1657 m. lapkričio 28 d. kažkas pamatė ore kabantį Dievo motinos paveikslą. Nuo tada prasidėjo Ugionių, kaip šventos vietos lankymas.
Iki šių dienų piligrimai čia atvyksta tikėdami stebuklinga vietovės energija. Daugiausia jų suplūsta rugpjūčio 15-ąją, kada vyksta Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo (Žolinės) atlaidai.
Netoli Ariogalos yra dar viena šventa vieta – stebuklingas šaltinis, kurio akmenukais trinamos skaudamos vietos.
Oficialiai jis vadinamas Ariogalos šaltiniu, tačiau vietiniams ši vieta labiau girdėta kaip Marijos ašaros. Atsigerti iš šaltinėlio, esačio prie Žemaičių plento ties Ariogala, ar parsivežti vandens namo, kvapniam vasaros skonio arbatos puodeliui sustoja dažnas keliautojas.
1937 m. tiesiant Žemaičių plentą buvo pastatyti Gediminaičių stulpai, sutvarkyta šaltinio aplinka, padarytas nedidelis baseinėlis.
Praėjus keliems dešimtmečiams, 1972 m. naktį iš liepos 21-osios į 22-ąją, Dubysos šlaite, šalia šaltinio, kaunietis Vytautas Lažinskas pastatė metalinį maždaug 8 metrų aukščio kryžių.
Tuo metu joks religinis simbolis, taigi, ir kryžius, negalėjo ilgai stovėti. Tad netrukus buvo nugriautas.
Atstatyti jį pavyko tik atgavus nepriklausomybę. Šiuo metu jis vėl išdidžiai stovi kartu su užrašu, jog šalia jo trykštantis šaltinis – stebuklingas. Jo vanduo – tai Marijos ašaros.
Pažinti Raseinių kraštą galima važiuojant ne tik automobiliu, bet ir dviračiu: dviračių žygiai Dubysos slėniu ir šlaitais – puikus būdas pasigrožėti padubysių kraštovaizdžiu.
Galima keliauti savarankiškai, tačiau, jei to daryti nenorite, prisijunkite prie grupinės ekskursijos. Visa informacija apie būsimus žygius dviračiais skelbiama Dubysos regioninio parko direkcijos tinklapyje www.dubysa.info
Čia galima rasti ir daugiau informacijos apie apie regioninio parko gamtos ir kultūros vertybes, lankytinus objektus, turizmą ir poilsiavimo galimybes.
Daugiau idėjų, ką pamatyti, patirti ir paragauti Lietuvoje, rasite bendroje Šiaulių banko ir „Pasaulis kišenėje“ projekto rubrikoje „Mūsų Lietuva“.
