Sekite 15min Google
Tiesa, prieš mėnesį buvau kiek sugriešijęs ir trumpam nulėkęs iki Lenkijos pajūrio, bet ten susimoviau ir supratau, jog Dievas nori, kad vasaromis sėdėčiau Lietuvoje ir priimčiau tokį orą, kokį jis duoda. Tad ir sėdžiu dabar čia, nes nepasipriešinsi gi aukštesnei už save jėgai.
O kaip susimoviau? Tik atvykus į Gdanską užėjo šaltis bei lietus, papūtė šiaurės vėjas ir būti prie jūros tapo neįmanoma. Be to, gyvenau beprasmiškame kaime, apie kurį rašiau praėjusią savaitę ir kurio vandenyse vos neiškritau iš laivo į audringą jūrą. Sėdėjau toje Lenkijoje, keikiausi ir prisiekinėjau, kad daugiau iš Lietuvos kojos nekelsiu.
Bet priesaikų, akivaizdžiai, buvo maža, nes išskridimo iš Lenkijos dieną ten oras pasitaisė, o Lietuvoje sugedo. Žinutė buvo aiški – nereikia išdavinėti Lietuvėlės. Taigi, dabar ramiai sau sėdžiu ir nieko neišdavinėju. Kur sėdžiu? Palangoje, nes vasara gi. Tai, sakau, tęskime ir toliau to miesto kronikas.