Suomija vėl pirmauja Pasaulio laimės ataskaitos reitinge, o Lietuva jame net pateko į 20-uką, t. y. užėmė 16-ąją vietą. Pernai Lietuva šiame sąraše užėmė 19-ąją vietą.
Anot Oksfordo universiteto ekonomikos profesoriaus Jano Emmanuelio De Neve'o, vieno iš ataskaitos redaktorių, pernai Lietuvos patekimą į sąrašo 20-uką nulėmė Lietuvos jaunimas.
Beje, šiandien, kovo 20 d., kai paskelbta 13-oji metinė ataskaita, minima Jungtinių Tautų Tarptautinė laimės diena.
Ataskaitoje teigiama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Europos šalyse mažėjanti laimė ir socialinis pasitikėjimas smarkiai prisidėjo prie politinės poliarizacijos ir balsavimų prieš „sistemą“ didėjimo, rašoma CNN.
Tačiau džiugesnė žinia – pasauliniai tyrimai rodo, kad žmonės yra daug geranoriškesni, nei tikėtasi.
Pasak Johno Helliwello, vieno iš Pasaulio laimės ataskaitos sumanytojų, yra „kur tobulėti“, kai tikime, kad visi esame didesnės grupės, kuri rūpinasi vieni kitais, dalis. Tai svarbus laimės šaltinis, kurio dar tinkamai neišnaudojome, sakė jis.
Ataskaita parengta remiantis „Gallup World Poll“ apklausos duomenimis, gautais iš daugiau nei 140 šalių gyventojų. Šalių laimės reitingas sudaromas remiantis vidutiniais gyvenimo vertinimais per trejus praėjusius metus, šiuo atveju 2022–2024 m. Ataskaita parengta bendradarbiaujant „Gallup“, Oksfordo gerovės tyrimų centrui, JT Darnaus vystymosi sprendimų tinklui ir redakcinei kolegijai.
Apklausoje kiekvieno dalyvio prašoma įvertinti visą savo gyvenimą, o reitingai sudaromi remiantis šiais gyvenimo vertinimais. Toliau ataskaitoje nagrinėjami šeši pagrindiniai kintamieji, padedantys paaiškinti gyvenimo vertinimus: BVP vienam gyventojui, socialinė parama, sveiko gyvenimo trukmė, laisvė, dosnumas ir korupcijos suvokimas.
Laimingiausios šalys
Kalbant apie laimę, akivaizdu, kad Šiaurės šalys daug ką daro teisingai. Jau aštuntus metus iš eilės Suomija yra laimingiausia pasaulio šalis, o jos kaimynės rikiuojasi iškart po jos.
„Šiaurės šalys, tokios kaip Suomija, ir toliau naudojasi visuotinai prieinamomis ir aukštos kokybės sveikatos, švietimo ir socialinės paramos sistemomis. Gerovės nelygybė taip pat yra nedidelė“, – sakė „Gallup“ vykdomoji direktorė Ilana Ron-Levey.
Suomija, Danija, Islandija ir Švedija – pirmaujančiųjų ketvertukas – išlieka ta pačia tvarka kaip ir 2024 m., Norvegija vėl užima 7 vietą.
Kai kurie Suomijos ekspertai nurodo vienybę ir pasitikėjimą.
Nors Suomijos pirmai vietai svarbios socialinės paramos sistemos, kurios rūpinasi gyventojų gerove, tačiau, pasak J.Helliwell, svarbų vaidmenį atlieka ir žmonės.
J.Helliwell sakė, kad kai kurie Suomijos ekspertai nurodo vienybę ir pasitikėjimą, atsiradusį po 1939–1940 m. Žiemos karo, dar vadinamo Rusijos-Suomijos karu.
„Jie to karo nelaimėjo, bet jie susivienijo ir suprato, kad net ir prieš didžiulę jėgą gali pasiekti nepaprastai gerų rezultatų... Kartais išorės keliamas iššūkis gali jus suvienyti.“
Suomijos naudai gali pasitarnauti ir mažiau materialistinis mąstymas, sakė J.Helliwellas.
„Šiais laikais vis svarbiau susitelkti į asmeninius, o ne materialinius dalykus.“
Dvi Lotynų Amerikos šalys – Kosta Rika (6 vieta) ir Meksika (10 vieta) – 2025 m. ataskaitoje pirmą kartą pateko į pirmąjį dešimtuką.
Suomijos naudai gali pasitarnauti ir mažiau materialistinis mąstymas.
Abiejų šalių gyventojai turi „stiprius socialinius tinklus ir tvirtą nuomonę apie savo ekonomikos kryptį bei pasitikėjimą lyderiais ir institucijomis“, – sakė I.Ron-Levey.
Dešimtuke dar yra Nyderlandai (Nr. 5), Izraelis (Nr. 8) ir Liuksemburgas (Nr. 9).
20 laimingiausių pasaulio šalių 2025 m.
1. Suomija
2. Danija
3. Islandija
4. Švedija
5. Nyderlandai
6. Kosta Rika
7. Norvegija
8. Izraelis
9. Liuksemburgas
10. Meksika
11. Australija
12. Naujoji Zelandija
13. Šveicarija
14. Belgija
15. Airija
16. Lietuva
17. Austrija
18. Kanada
19. Slovėnija
20. Čekija
Sąrašo apačioje
Afganistanas (Nr. 147) vėl užima paskutinę vietą. Siera Leonė (Nr. 146), Libanas (Nr. 145), Malavis (Nr. 144) ir Zimbabvė (Nr. 143) sudaro likusią gale sąrašo esančio penketuko dalį.
