Žmones ėdantis Nilo krokodilas Gustavas – tokį vardą jam suteikė herpetologas Patrice’as Faye’as, sekęs šį padarą dar nuo 1990-ųjų. Teigiama, kad jis žmones medžioja prie Rusizio upės Burundyje, Afrikoje, rašoma „Express“.
Gustavas, kurio ilgis, kaip manoma, siekia bent 20 pėdų (apie 6 metrus), o svoris – apie 900 kilogramų, kėlė siaubą visiems netoli upės gyvenantiems žmonėms; didžiausią nerimą gyventojai jautė 2004 metais. Pirmą kartą jis buvo pastebėtas 1990-aisiais – ant jo kūno matėsi trys randai nuo kulkų ir smarkiai sužalota mentė, tačiau šių sužalojimų kilmė lieka nežinoma.
Mokslininkai daro prielaidą, kad jis ėmė medžioti žmones dėl savo milžiniško dydžio.
Manoma, kad Gustavui – daugiau nei 60 metų. Nuo tada, kai jis pradėjo savo žudynių seriją, šis krokodilas tapo išsamių tyrimų objektu; mokslininkai daro prielaidą, kad jis ėmė medžioti žmones dėl savo milžiniško dydžio – mat vikrūs gyvūnai, kuriuos šiame regione paprastai medžioja krokodilai (pavyzdžiui, žuvys, antilopės ar zebrai), jam buvo tiesiog per maži, praneša „Daily Star“.
Ekspertai mano, kad dėl to šis milžiniškas krokodilas buvo priverstas medžioti daug stambesnius gyvūnus – pavyzdžiui, begemotus, buivolus bei žmones, – o tai paaiškina didelį užfiksuotų žmonių žūties atvejų skaičių.
Nors daugelis teigia, kad tikrasis aukų skaičius yra arčiau 60 nei 300, nerimą kelia tai, kad jis palikdavo savo aukų kūnus nesuėstus – tai leidžia daryti prielaidą, jog žmones jis puldavo vien tik pramogai.
Siekdamas įnešti į regioną daugiau stabilumo, 2004 m. P.Faye kartu su keliais kolegomis mokslininkais surengė ekspediciją, kurios tikslas – sugauti krokodilą žudiką. Dvejus metus jie bandė įvairiais būdais sugauti Gustavą, tačiau kiekvieną kartą jam pavykdavo išsisukti.
Jie sukonstravo milžinišką narvą-spąstus, kurio ilgis siekė beveik 9 metrus, ir galiausiai aptiko patį milžinišką padarą. Komanda įdėjo į spąstus masalo ir įrengė kamerą, kad galėtų užfiksuoti akimirką, kai monstras bus sugautas. Tačiau Gustavas masalo nepalietė... ir į spąstus nepateko. Tai nesustabdė komandos – jie pastatė dar tris didžiulius spąstus tam tikrose upės pakrantėse, kur anksčiau buvo pastebėtas milžiniškas krokodilas.
Į spąstus pavyko sugauti keletą mažesnių krokodilų, tačiau Gustavas ir vėl liko laisvėje. Kadangi iki numatytos išvykimo datos – dėl politinio nestabilumo mokslininkų komanda turėjo palikti šalį – buvo likusi vos viena savaitė, jie surengė paskutinį drąsų bandymą sugauti žvėrį. Į didelį narvą su masalu jie įkurdino gyvą ožką, tikėdamiesi pagaliau sugauti Gustavą.
Tačiau planus sugriovė netikėtai kilusi audra: ji apgadino narve buvusią infraraudonųjų spindulių kamerą, todėl jokių vaizdo įrašų gauti nepavyko. Kitą dieną komandai apžiūrėjus narvą, paaiškėjo, kad jis iš dalies paniręs po vandeniu, o ožka – dingusi. Taip ir liko neaišku, ar ožka sugebėjo pabėgti kylant vandens lygiui, ar sugedo pats narvo mechanizmas.
Po penkerių metų, 2009-aisiais, Gustavas šiurpiai sugrįžo – jis vėl buvo pastebėtas Rusizio upėje, netoli Tanganikos ežero.
Vis dėlto 2019 m. pasirodė pranešimų, jog milžiniškas krokodilas galiausiai nugaišo – nors niekas to nematė, o jo palaikų taip ir nepavyko rasti. Nilo krokodilai paprastai gyvena 70–100 metų.

