Tradiciškai didžioji šventės eisena priminė, kad šios šventės širdis – jūra, uostas ir čia gyvenantys žmonės.
„Visoje Lietuvoje nerastume jokio kito renginio, kuris galėtų prilygti Jūros šventei. Ji tokia vienintelė ir į nieką nepanaši – ją įkvepia jūra, jos teikiama laisvė ir galimybės, link horizonto vis besiveržiantys laivai, jūros žmonės, uostas. Jūros šventė kasmet mus sujungia ir kviečia pajusti tą nepakartojamą jos jūrinę dvasią, puoselėti ir saugoti šias tradicijas“, – sako eisenos globėjas, Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.
Visoje Lietuvoje nerastume jokio kito renginio, kuris galėtų prilygti Jūros šventei. Ji tokia vienintelė ir į nieką nepanaši – ją įkvepia jūra, jos teikiama laisvė ir galimybės, link horizonto vis besiveržiantys laivai, jūros žmonės, uostas.
Šių metų eisenoje dalyvavo daugiau kaip 70 kolektyvų ir, organizatorių vertinimu, bene 7 tūkst. dalyvių. Pagrindinė tema „Kaip kine“ atsispindėjo ne tik dalyvių kostiumuose, bet ir specialiai eisenai parengtose meninėse kompozicijose.
Įspūdingą karnavalą primenanti eisena pakvietė į įsimintiną kelionę po garsiausių filmų personažų, scenų ir epizodų pasaulį.
Šventės globėja – Uosto direkcija – šiemet švenčianti 35 metų gimtadienį, eisenoje kūrė gimtadienio šventės filmą. Važiuojanti platforma tapo gyva filmavimo aikštele – kino kūrimo procesas vyko realiu laiku, o žiūrovai galėjo matyti vykstanti kūrybinį procesą ir tapti jo dalimi.
Ši eisena neįsivaizduojama be jūrininkų, kapitonų, orkestrų.
„Kai prezidentas Antanas Smetona inicijavo Jūros šventę, tikslas buvo parodyti Lietuvai jūrą. O jūra neatsiejama nuo laivų, uosto ir žmonių, kurie joje dirba. Todėl šiandien neįsivaizduoju Jūros šventės be jūrininkų eisenos, uniformų, orkestrų, kapitonų ir visos jūrinės bendruomenės“, – teigė A. Latakas, prisimindamas Jūros šventės ištakas.
Eisenai atvedus Jūros šventę į miestą, Kruizinių laivų terminale paskelbtas šventės atidarymas.
