Nemažai taip galvojančių iš Kirgizijos grįždavo be kelnių, pasakojo jis, mus pasitikęs Biškeko autobusų stotyje. Pažinojau gudročių iš Lietuvos, kurie tikėdamiesi lengvo pasipelnymo atvykdavo čia daryti biznio ir maustyti vietinių, tačiau namo grįždavo apsiverkę bei praradę pinigus, aiškino jis.
Nėra tie kirgizai tokie buki, kaip jūs galvojate, sakė tas lietuvis, vizualiai jie gal ir neatrodo itin intelektualiai, tačiau, patikėkite, jei matys reikalą, prekyboje ne jūs juos, o jie jus apstums.
Kad jau mes atvykome ne bizniauti, o keliauti, tai tikiuosi išvyksime su kelnėmis, pasakiau ir nupirkau jam dar vieną gėrimą, kad daugiau nebeširstų.
Iš kur lietuvis Kirgizijoje, paklausite? Paprasta – toje šalyje tarnavo sovietinėje armijoje, susirado vietinę moterį, nupirko jos tėvams šimtą avių, tada vedė ir liko ten gyventi. Nedažnas atvejis, bet kartais pasitaikantis.
