Persikelti keltu arba atminti dviračiu
Nemunas žavus tuo, kad jo krantai glaudžiai susiję: nuo vieno gotikos šedevro, Kauno Šv. Jurgio kankinio bažnyčios, esančios Kauno Santakoje, dviračių taku galima nesunkiai atminti iki kitos – nuostabiai jaukios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
Norintys išbandyti ir vandens stichiją gali keltis specialiu keltu ties Vilkija. Rekomenduojame pabandyti ir vieną, ir kitą: važiuodami dviračiu pajusite Nemuno slėnio gaivą bei grožį, o keltas padės suprasti, kad laivyba Nemune buvo neatsiejama lietuvių gyvenimo dalis. Patiems smalsiausiems verta sėsti į automobilį ir važiuoti dar toliau!
Pajusti skirtingas epochas
Nuo akmens amžiaus iki valstybės atkūrimo – kairysis Nemuno krantas yra išsaugojęs visiškai skirtingų epochų palikimą. Štai netoli Kauno esančioje Kačerginėje dar galima pajusti tarpukario dvasią: Kačerginė turėjo kurorto statusą, taigi čia gausiai išlikusios inteligentų poilsinės vilos. Važiuojant toliau – jau minėtas gotikos stebuklas Zapyškyje, dar toliau – jau naujesniais laikais, klasicizmu ir neoklasicizmu, alsuojantys Zyplių bei Gelgaudiškio dvarai. Mažai kas žino, kad iš Gelgaudiškio dvaro terasos, visiškai kitoje upės pusėje, matosi ir puikiosios Panemunės pilys.
Senosios istorijos mėgėjus kelyje kerės piliakalniai: nedidelis ir jaukus Plokščių piliakalnis, o, važiuojant iki pat jūros, ir garsusis Rambyno kalnas, iš kurio atsiveria panorama jau į kitą valstybę.
Ragauti unikalius dvaro virtuvės patiekalus
Kairysis Nemuno krantas, o ypač aplink Šakius esantis Zanavykų kraštas, taip pat gali pasigirti savo virtuve. Jeigu garsiuosius krašto skilandžius yra ragavęs ne vienas, tai neseniai pagal autentiškus receptus atkurtų dvaro patiekalų – tikrai ne visi.
Autentiškame Zyplių dvaro komplekse įsikūrusiame restorane „Kuchmistrai“ galima paragauti tokių patiekalų kaip tikras keptas balandis ar fazanas, alaus blynai su kelmučiais, krosnyje keptas silkių paštetas, alaus sriuba ar net pastarnokų vafliai bei šakočio ledai. Yra rimtų prielaidų, kad šis dvaras turėdavęs ne šiaip sau virėją, o garbės pareigūną, vadinamąjį kuchmistrą, kuris subtiliausių kulinarijos paslapčių semdavosi iš karališkos Europos virtuvės.
Pasak šio restorano virtuvės atidaryme dalyvavusios muzikologės Zitos Kelmickaitės, ne vienas patiekalas ją maloniai nustebino: „Ieškantys unikalių skonių bei dar neragautų patiekalų, jų tikrai ras“, – skanaudama pastarnokų vaflį džiaugėsi Z.Kelmickaitė.
