Panašu, kad ką tik pasiekta Vilniaus „Žalgirio“ pergalė jo nenudžiugino tiek, kiek sunervino faktas, kad kiti sirgaliai rungtynių metu skandavo šūkius, palaikančius Ukrainą ir teigiančius, kad Putinas yra chuilo.
Dėl tokio susinervinimo yra keista, nes tokio tipo skanduotes Vilniaus „Žalgirio“ fanai (nepaisant to, kad nesu maksimalus klubo gerbėjas, reiškiu jiems neapsimestinę pagarbą) skanduoja nuo pat Krymo aneksijos, tai arba tas liurbis tik dabar iškrito iš mėnulio, arba jam tik dabar neatlaikė alkoholio sustimuliuoti nervai.
Labiausiai nustebino tai, kad tas rėksnys pats buvo iš aktyviosios, Ukrainą ypač palaikančios, „Žalgirio“ gerbėjų tribūnos. Panašu, kad tribūna savo gretose turi žiurkę. Kaip ten bebūtų, tas agresyvus kvailys buvo greitai identifikuotas ir kitose rungtynėse galės tribūnai asmeniškai paaiškinti savo poziciją.
Šis įvykis man priminė, ne itin seną mano paties nuotykį, kai taip pat po Vilniaus „Žalgirio“ rungtynių mes, grįždami iš stadiono, nusėdome viename Vilniaus senamiesčio barų. Baras buvo pilnas žaliai-baltai apsirengusių klientų ir itin džiaugsmingas, nes tąkart „Žalgiris“ taip pat buvo laimėjęs. Tada šalia mūsų prie baro prisėdo du žaliai-balti vyrukai, tarpusavyje bendravę rusiškai.
Vatnikiškų kalbų buvau prisiklausęs pakankamai, apsimetinėti jau nebenorėjau, todėl kumščius sugniaužiau analogiškai.
Ir, žinote, kaip tuose baruose būna, kai futbolas suvienija? Žmonės ima bendrauti su aplinkiniais. Tarp mūsų užsimezgė pokalbis (lietuviškai), kuris nuo sporto nejučia perėjo prie politikos. Ir čia vienas tų vyrukų (vizualiai panašus į tą vatinį aktorių, kur iškrito pro langą), iš girtumo ar durnumo, po truputį ėmė provokuoti.
