Kelionės Lietuvoje
2017 m. trečiąjį ketvirtį šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 3,38 nakvynės (2016 m. III ketv. – 3,32 nakvynės). Vienos kelionės metu keliautojas vidutiniškai išleido 90 EUR (2016 m. III ketv. – 81 EUR). Mažiausiai pinigų vietiniai turistai išleido draugams ar giminėms lankyti (52 EUR) bei laisvalaikiui, poilsiui nuosavame būste (54 EUR), o daugiausia – sveikatinimui (204 EUR) bei poilsiui ir atostogoms (120 EUR). Daugiausia su viena ir daugiau nakvynių keliavo asmenys iki 54 metų amžiaus, jie sudarė 66 proc. visų šių keliautojų.
Daugiausia (39 proc.) vietinių turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė laisvalaikį, poilsį ir atostogas, mažiausiai (1 proc.) – apsipirkimą. Draugų ir giminių lankymą nurodė 33 proc. vietinių turistų, verslo reikalus ir poilsio nuosavo būsto lankymą – po 10 proc., sveikatinimą – 3 proc., kitus tikslus – 4 proc.
Keliaudami 36 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose ar poilsio namuose (nameliuose), pas gimines ir draugus – 28 proc., nuosavame poilsio būste – 10, sanatorijose ir reabilitacijos centruose – 3, kitur – 23 proc.
Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 75 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 17 proc. turistų, traukiniu – 2, kita transporto priemone – 6 proc.
Daugiausia – 35 proc. – vietinių turistų lankėsi Klaipėdos apskrityje, Vilniaus apskrityje lankėsi 15 proc. turistų, Kauno ir Alytaus – po 14, Utenos – 6, Šiaulių – 4 proc. Ne tokios populiarios buvo Panevėžio ir Telšių (po 4 proc.), Marijampolės (3 proc.) bei Tauragės (1 proc.) apskritys.
2017 m. trečiąjį ketvirtį beveik visi po Lietuvą keliavę šalies gyventojai savo keliones vertino labai gerai ir gerai. Kaip pagrindines priežastis, dėl kurių nevyko į keliones, Lietuvos gyventojai įvardijo didelį užimtumą ir nepakankamas pajamas ir tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų įvardijo šeiminius įsipareigojimus ar sveikatos problemas.
2017 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai vyko į vienadienes keliones 4,2 karto dažniau nei į keliones su viena ir daugiau nakvynių. Iš vienadienių kelionių poilsiui ir laisvalaikiui buvo skirta 27 proc. kelionių, draugams ar giminėms lankyti – 24, apsipirkti – 23, verslo tikslams – 8, poilsiui nuosavame būste – 7, kitiems tikslams – 6, sveikatinimo tikslams – 5 proc. Į vienadienes keliones vyko 49 proc. jaunesnių nei 45 metų amžiaus gyventojų. Vienadieniai keliautojai dažniausiai lankėsi Kauno (26 proc.), Vilniaus (17 proc.), Klaipėdos (12 proc.) apskrityse, rečiau – Alytaus (10 proc.) ir Utenos (9 proc.), Šiaulių bei Panevėžio (po 7 proc.) apskrityse.
Kelionės į užsienį
Į užsienį 2017 m. trečiąjį ketvirtį keliavo 545,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 4 proc. mažiau nei per tą patį 2016 m. laikotarpį. Beveik pusė (49,4 proc.) keliavusiųjų nakvojo pas gimines ir draugus ar privačiajame sektoriuje, 45,2 proc. – viešbučiuose ir moteliuose.
Kelionių į užsienį skaičius 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, sumažėjo 4 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 649,3 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė penktadalį (20 proc.) visų kelionių, arba 26 proc. daugiau nei 2016 m. trečiąjį ketvirtį.
2017 m. trečiąjį ketvirtį asmeninės kelionės sudarė 86 proc. visų kelionių į užsienį, verslo kelionės – 14 proc. 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. tuo pačiu ketvirčiu, Lietuvos gyventojai į užsienį asmeniniais tikslais vyko 4,9 proc. mažiau, verslo reikalais – 1,7 proc. daugiau.
2017 m. trečiąjį ketvirtį po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 268,5 mln. EUR, arba 2,9 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
2017 m. trečiąjį ketvirtį kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 414 EUR, vidutinė kelionės trukmė buvo 6,9 nakvynės, 2016 m. – atitinkamai 409 EUR ir 7 nakvynės.
2017 m. trečiąjį ketvirtį daugiausia keliautojų vyko į Latviją (99,6 tūkst., arba 15,3 proc. visų į užsienį keliavusių gyventojų), Lenkiją (59,3 tūkst., arba 9,1 proc.), Jungtinę Karalystę (59,1 tūkst., arba 9,1 proc.), Estiją (40,8 tūkst., arba 6,3 proc.), Vokietiją (37,7 tūkst., arba 5,8 proc.) ir Baltarusiją (35,9 tūkst., arba 5,5 proc.).
