Apie 3300 gyventojų turintis Štramberkas jaukiai įsitaisęs miškingų Beskidų kalnų apsuptyje.
Siauros, XVIII bei XIX a. mediniais namais apstatytos gatvelės tai kyla aukštyn, tai vėl leidžiasi žemyn.
Čia apstu senovinių retro parduotuvėlių, centrinėje aikštėje galima pasimėgauti alaus SPA, kai pasineriama į 35–40 laipsnių karščio medinę vonią, pripildytą ne tik vandens, bet ir alaus mielėmis bei žolelėmis. Kol mėgaujatės procedūra, skanaujate čia pat iš čiaupo bėgančio vietinės daryklos alaus.
Ausys kepamos tik čia
Kad ir kokie bebūtų jūsų pirminiai planai užsukus į Štramberką, jie pasikeis užuodus... Kalėdas! Tik čia kepami tradiciniai imbieriniai sausainiai, vadinami Štramberko „ausytėmis“ („Štramberske Uši“). Receptui – šimtai metų.
Tai pirmasis Čekijos gaminys, gavęs saugomą geografinę nuorodą.
Užsukame į mažą kavinukę-parduotuvėlę „U Hezounu“, kur mus pasitinka jos savininkas Ladislavas Hezky.
Jis mėgsta juokauti sakydamas, kad čia kepamos „ausytės“ yra gražiausios, nes tai „gražuolio“ keptos „ausys“ (Ladislavo vardas išvertus reiškia „gražuolis“).
„Mūsų kompanija buvo įsteigta 1989 metais, tačiau mano mama ausis kepė jau nuo 1963 metų. Aš į pagalbą suskubau būdamas 8-erių“, – šeimos verslo istoriją pasakoti ėmė kepyklos savininkas.
Gamina Ladislavas imbierinius tešlainius tradiciniu kočiojimo kočėlu būdu – taip, kaip kepdavo močiutė. Nors mažame fabrikėlyje virš prekybinės salės naudojamas ir vienas aparatas, tešla čia vis dar kočiojama rankomis.
Netrukus paaiškėja, kad „ausytės“ gimsta iš 7 ingredientų: vandens, miltų, medaus, cukraus, kiaušinių, kepimo miltelių bei prieskonių mišinio.
-
Už 8 val. kelio nuo Lietuvos – turistų dar neatrastas miestas lyg iš distopinės knygos
-
Štramberkas: Čekijos miestas su kruvinų ausų istorija
-
Į užtarnautą poilsį ruošiamasi išleisti legendinį Tiltagalių ugniagesių „Tatra“
-
Ženklai kelionėje po Moravijos-Silezijos kraštą (I dalis). Ką reiškia sutikti prezidentą?
Suformuoti maži, vos 2–3 mm storio apskritimai šaunami į orkaitę, kurioje kepami vos keletą minučių.
Ištraukti jie dedami į kūgio formos plastikines formeles. Ladislavas netrukus išduoda tų formelių tikrąją paskirtį – ant jų buvo suvyti siūlai.
Per dieną sparčiai besisukančios trys darbuotojos prikepa apie 3,5 tūkst. „ausyčių“. Didžioji dalis jų parduodama Čekijoje, yra keletas prekybos vietų ir Slovakijoje.
Kišenėje – Čekijos rekordas
Įdomu, kad kartą metuose – paskutinįjį balandžio šeštadienį, Štramberko centrinėje aikštėje vyksta šventė, kurios metu varžomasi dėl didžiausios ir dėl skaniausios iškeptos „ausies“ titulo.
Didžiausia, kokią iškepė Ladislavas, – 1,8 metro skersmens.
Ir vėl nuskamba juokas – tai jau dramblio, o ne ko kito, ausys.
„Pastatėme aikštėje 2,5 metro skersmens, apie 0,5 tonos sveriančią plieninę keptuvę. 6–8 stiprūs vyrai uždėjo tešlainį ant keptuvės ir nukėlė jį iškepusį nuo jos. Tai yra Čekijos rekordas“, – demonstruodamas nuotraukas, pasidžiaugė Ladislavas.
Įdomu, kodėl Štramberko sausainiai vadinami „ausimis“? Dėl to, kad jų forma primena ausį.
Pasakojama legenda, kad XIII a. į šiuos kraštus įsiveržė totoriai. Žmonėms teko sprukti į kalnus. Netrukus jie sumąstė, kaip galėtų atsikratyti prašaliečių, – kalbama, kad buvo sugadintos užtvankos bei pylimai, o išsiveržęs vanduo užliejo totorių karių stovyklavietę.
Kitur minima, kad prasidėjus stipriam lietui tvenkinių vanduo pats išsiveržė per kraštus.
Nusileidę pasižiūrėti, kas iš tos priešų stovyklavietės liko, vietiniai gyventojai atrado odinius krepšius, kuriuose – sūdytos krikščionių ausys, kurios kaip suvenyras ir kaip sėkmingų naujų žemių užkariavimų įrodymas keliaudavo chanui.
Taigi šiandien Štramberko žmonės kepa „ausytes“, kad istorija apie šlovingą krikščionių pergalę prieš totorius nenueitų užmarštin.
Tiesa, kiti miestelio kepėjai stengiasi iš šio kulinarinio paveldo labiau uždirbti – gamina kitokiu būdu, kad galėtų pridėti plaktos grietinėlės, uogų ar šviežių vaisių. Tokių pagardintų „ausyčių“ rasite ne vienoje Štramberko kavinukėje.
Mįslingi urvai bei varpas, pildantis norus
Įsigiję 48 čekiškas kronas (beveik du eurai) kainuojančių „ausyčių“ dėžutę, kopiame į šalia stūksančią kalvą. Karštą vasaros dieną atgaivina ten aptinkami mįslingi priešistoriniai Šipka urvai. Tai visoje šalyje pripažintas Nacionalinis gamtos paminklas.
Šiuose karstiniuose urvuose, kurie dar vadinami Moravijos regiono Betliejumi, 1880 metais buvo aptikta neandertaliečio vaiko apatinio žandikaulio dalis, tad laikoma, kad tai yra seniausios tyrimais bei dokumentais patvirtintos žmonių gyvenvietės Čekijoje vieta.
Čia aptikta ir priešistorinių gyvūnų – meškos bei liūto, liekanų.
Šalia urvų, palypėjus dar keletą laiptelių, aptinkamas ir varpas. Žvelgdamas į pro medžių viršūnes atsiveriantį buvusios Štramberko pilies bokšto vaizdą, gali sugalvoti norą ir paskambinti tuo varpu.
Vietiniai tikina, kad troškimai tuomet būtinai išsipildys.
Pilies neliko, liko tik bokštas
Laikas įkopti į regėtą bokštą, kuris laikomas Nr. 1 lankytinu miestelio objektu.
Manoma, kad pirma šioje vietovėje išdygo pilis, sauganti pirklius prekybiniame kelyje į Vengriją, o tik tuomet jos papėdėje XIV a. įsikūrė Štramberko kaimelis.
Šiandien išlikęs tik iš akmenų sukonstruotas pilies bokštas, vadinamas Trúba. Pilis ilgainiui sugriuvo, o jos akmenys buvo panaudoti statant vietos gyventojų būstus.
Iki bokšto dar tenka kiek palypėti.
Atsigaivinę čekiška kokakola („Kofola“) apačioje veikiančioje kavinėje, spiraliniais laiptais kopiame į patį bokšto viršų (įėjimas kainuoja 100 čekiškų kronų – 4,13 euro), kur 40-ties metrų aukštyje XX a. pradžioje buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė.
Pro pakeltas langines galima pasigrožėti 360 laipsnių miestelio panorama bei tolumoje kyšančiomis kalnų viršūnėmis.
Vaizdas užhipnotizuoja.
„Tatra“ muziejus jus nustebins
Įdomybių netrūksta ir šalia Štramberko. Jei esate golfo mėgėjas, čia gausybė golfo aikštynų.
O jei norite išvysti pirmąjį automobilį, kuris išvažiavo į Austrijos–Vengrijos imperijos gatves, nuvykite ir į šalia Štramberko esantį Kopršivnicės (Kopřivnice) miestelį.
Jame veikia naujutėlaitis, vos 2021 metais buvusioje įmonės liejykloje atidarytas „Tatra“ technikos muziejus. Būtent čia 1897 metais buvo pagamintas pirmasis ne arkliais, o varikliu varomas vežimas – žymusis „Prasident“ automobilis.
Čekai jau seniai garsėja kaip automobilių gamintojai. Tai įrodo vien jau „Škoda“ prekės ženklas, šiuo metu veikiantis po „Volkswagen“ sparnu.
Tačiau svarbiausias faktas yra tai, kad čekų automobilių pramonė – viena seniausių Europoje. Štai 1850 metais įkurta „Tatra“ sukūrė pirmą automobilį dar XIX a. Šis gamintojas yra laikomas antru (kiti teigia, kad trečiu) seniausių automobilių gamintojų pasaulyje po „Peugeot“.
Nuo 1999 metų „Tatra“ specializuojasi tik sunkvežimių bei visureigių gamyboje (pirmasis sunkvežimis pagamintas dar 1898 m.).
Tiesa, anksčiau įmonė yra gaminusi net ir lėktuvus, autobusus, troleibusus, spec. tarnybų automobilius, pienovežius, šarvuotojo transporterio variklius ir net lenktyninius automobilius.
Įmonės gaminiai visuomet išsiskirdavo savo originalia konstrukcija, sukurta Hanso Ledwinkos dar 1911 m.
Šis inžinierius sukūrė unikalią važiuoklę su vamzdiniu rėmu ir svyruojančiais pusašiais, o tai leido sukonstruoti nepriklausomą didelės eigos pakabą.
Negana to, būdama sunkiasvorių automobilių gamintoja, 1991 metais „Tatra“, kartu su „MTX“, sukūrė čekiškąją „Ferrari“. Tais metais „MTX Tatra V8“ buvo greičiausias čekų automobilis, galėjęs pasiekti 265 km/val. greitį. Tiesa, buvo spėta pagaminti vos keturis „MTX Tatra V8“.
Stendai staiga atgyja
Užsukę į muziejų galėsite apžiūrėti įvairiausius modelius, kokius „Tatra“ tik yra sukūrusi. Čia 5 tūkst. kv. m ploto erdvėse pristatoma unikali 80 sunkvežimių ir važiuoklių kolekcija.
Tai ir sunkvežimis T805, kuris, vairuojamas žymių Čekoslovakijos keliautojų Hanzelkos bei Zikmudo, apkeliavo kone visą pasaulį, ir kabrioletas, padovanotas Stalinui, ir Čekijos lenktynininko Karelo Lopraiso, ne kartą laimėjusio Dakaro ralį sunkvežimių kategorijoje, vairuota transporto priemonė.
Muziejus – itin interaktyvus. Vaikai važinėjasi nedideliais automobilių modeliai, taip tėvams nostalgiškai primindami jų smagius vaikystės pasivažinėjimus panašiomis mašinėlėmis.
Nukreipęs muziejaus administracijos išduodamas planšetes į tam tikrus informacinius stendus, atgaivini įvairius personažus bei automobilius. Pavyzdžiui, „Tatra“ gamintos ugniagesių gelbėtojų mašinos ekrane staiga ima skubėti į iškvietimą.
Įsėdęs į sunkvežimio kabiną gali susikurti ir į el. paštą atsisiųsti čia pat žaliame fone nufilmuotą vaizdelį, kaip tu vairuoji vieną iš „Tatros“ pagamintų sunkiasvorių mašinų.
Pats filmuko kūrimo procesas tikrai dovanos gerą juoko dozę.
15min žurnalistės kelionę į Ostravos regioną Čekijoje surengė „Moravian-Silesian Tourism, s.r.o.“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
