Istorija. Tuniso istorijoje svarbiausias vaidmuo tenka finikiečių įkurtai Kartaginai. Miestas, valdęs didžiąją dalį Viduržemio jūros pakrančių ir jūrinius kelius, nedavė ramiai miegoti Romos imperijos valdovams iki pat II a. pr. Kr. Žvelgiant į Kartaginą nuo kalvos Sidi Bu Saido miestelyje ir šiandien galima įsivaizduoti buvusio miesto didybę.
Žymiausios romėnų palikimą menančios archeologinės vietovės Tunise – Dugos miestas ir Thysdrus (dabar – El Džemas) amfiteatras. VII a. pabaigoje šį kraštą užkariavę arabai atnešė savo kultūrą ir gyvenimo būdą. Geriausiai tai matyti istoriniuose Kairuano, Suso ir Tuniso miestuose bei jų senamiesčiuose.
1881 m. Prancūzija okupavo Tunisą ir paskelbė savo protektoratu. Ir tik 1956 m. kovo 20 d. Prancūzija buvo priversta pripažinti Tuniso nepriklausomybę. Prancūzai padarė didelę įtaką šios šalies ekonomikai bei kultūrai, todėl neretai Tunisas lyginamas su Europiečių miestais.
Port el Kantau. Modernus kurortas, patys tunisiečiai sako, jog tai pati „europietiškiausia“ ir labiausiai turistų mėgstama vieta Tunise. Važiuojant iš oro uosto pro Suso miestą link Port el Kantau labiausiai už akių kliūna visur besimėtančios šiukšlės, gatvėse, ant šaligatvių, pievelėse šalia viešbučių, o ir pačių šiukšliadėžių pasigedome. Tačiau kuo arčiau Port el Kantau, tuo didesnė tvarka ir daugiau šiuklių dėžių.
„Europietiškiausiu“ Port el Kantau vadinamas dar ir dėl to, jog čia viskas pritaikyta turistams. Ant kiekvieno kampo įrengtos parduotuvėlės, kurios dirba beveik iki 12 nakties, o jei turistų daug, tai dar ir ilgiau, taip pat gausu restoranų ir kavinių, kurie įsikūrę prie pat romantiško jachtų uosto, kuriame galima paplaukioti senoviniais piratų laivais. Norintys vandens pramogų gali aplankyti vandens atrakcionų parką „Aqua palace“, o norintys pašokti galės nueiti į klubą „Meteliką“. Arba patrypti ir savame viešbutyje, kadangi dažniausiai viešbučiai turi savas diskotekas, tačiau jos dirba tik iki 2 nakties.
Vis dėlto, kam Port el Kantau pritrūks veiklos, galite aplankyti tik už 10 km esantį miestą Susą ir jame esantį didžiulį senamiesčio turgų, vadinamąją Mediną.
Patarimas perkant – derėkitės visur, kur tai galima daryti. O derėtis negalima tik valstybinėse parduotuvėse kur nustatytos fiksuotos kainos. Jos bus surašytos šalia prekių. Visur kitur – derėtis būtina, jei nenorite permokėti 2-3 kartus daugiau nei verta. Todėl drąsiai galite mušti kainą mažiausiai 50 ar net 70 procentų. Tunisiečiai bus nepatenkinti, gali išvadinti jus „banditais“, tačiau prekę įsigysite tikrai kur kas pigiau. Pavyzdžiui, rankinė už kurią prašė 120 dinarų. Ją galima nusipirkti už 27 dinarus. Aišku, tai jums kainuos laiko ir nemažai kantrybės, tačiau sutaupysite pinigų.
Visi tunisiečiai labai įkyrūs ir savo prekes brukte bruka. Taigi jei nenorite kankintis aiškindami, jog jums ta prekė nereikalinga, tai turite pasakyti griežtai. Kitaip jie su jumis iškart pradės derybas dėl kainos.
Vos užėjus į bet kurią parduotuvėlę Port el Kantau ar Suso Medinoje jūsų klaus iš kur jūs. Pagal tai nustatomos kainos. Nenustebkite, jei jums pasakys „labas“ ar „labai gražu“. Jie pramokę įvairių kitų tautų frazių, taigi kainas nustato ir pagal šalį. Pavyzdžiui vokiečiui pakabukas kainuotų 45 dinarus, o lietuviui siūlytų jau apie 35 dinarus. Išgirdę žodį „Lithuania“ jie iškart šypsodamiesi sako: „no capitalist“.
Pinigai ir jų keitimas. Oficiali Tuniso valiuta – Tuniso dinaras (1 TND), kurį sudaro 1000 milimų. Apyvartoje yra naudojami 5, 10, 20 dinarų banknotai ir 0,5 bei 1 dinarų monetos, taip pat 5, 10, 20, 50, 100 milimų monetos. Kartais gali pasitaikyti 1 milimo monetos. Beje, apyvartoje yra skirtingo dydžio ir / arba spalvos, tačiau vienodo nominalo dinarų banknotai, nes skiriasi jų išleidimo laikas. Vienas dinaras kainuoja apie 2 litus. Bankomatai įrengti daugelyje didžiųjų miestų ir kurortinių centrų. Kreditinės mokėjimo kortelės ir kelionių čekiai priimami daugelyje Tuniso parduotuvių, restoranų ar aukštesnės kategorijos viešbučių. Tačiau vietiniai gidai nepataria naudotis bankomatais. Esą tai nepatikima.
Įšsikeitę pinigus būtinai juos perskaičiuokite nenueidami nuo kasos.
Tuniso dinarų išsivešti negalima. Taigi, jei jums liko vietinės valiutos, tai galite vėl keisti į dolerius. Tačiau monetos nėra keičiamos, galėsite jas išleisti suvenyrams.
Klimatas. Oras šalies Šiaurinėje ir Rytinėje dalyje sudaro idealias sąlygas turistų poilsiui kurortuose, nes čia vyrauja sausas subtropinis klimatas. Oras Tunise ištisus metus yra šiltas ir lygus. Žiema švelni, o ruduo žavus žaluma ir gausiais vaisiais. Centrinėje ir pietinėje šalies dalyse vasarą (birželio-rugsėjo mėnesiais) labai karšta ir sausa. Tuniso pietuose vėsus brizas suteikia atgaivą ir padaro poilsį maloniu kai temperatūra rugpjūčio mėnesį siekia 45-50 C. Jei į Tunisą keliausite žiemos metu, įsidėkite ir šiltesnių rūbų, nes vakarais, kai nusileidžia saulė, nėra taip šilta, o kartais ir šaltoka (diena temperatūra apie 18 C, saulei šviečiant 24 C, o vakare 10-15 C).
Kalba. Oficiali šalies kalba – arabų, tačiau kasdieniniame gyvenime plačiai vartojamos prancūzų ir berberų kalbos. Susikalbėti taip pat galėsite anglų ir vokiečių kalbomis.
Religija. Šalies religija – islamas, o musulmonai (sunitai) sudaro 98% gyventojų. Tai viena liberaliausių islamo šalių, nes aktyviai praktikuojančių tunisiečių yra tik apie 30%.
Darbo laikas. Bankai bei kitos valstybinės įstaigos vasarą dirba nuo 7:30 iki 11:30 val., o žiemą – nuo 8 iki 11:30 ir nuo 14 iki 17 val. Valiutą keitimo punktuose galite išsikeisti visą dieną. Prekyvietės dieną dažnai užsidaro pietų pertraukai. Parduotuvės ir prekyvietės dažniausiai dirba iki paskutinio kliento.
Arbatpinigiai. Tunise, kaip ir daugelyje kitų musulmoniškų šalių, yra įprasta palikti arbatpinigių. Dažniausiai už smulkias paslaugas priimta palikti nuo pusės iki 1 dinaro, o restoranuose ir kavinėse apie 10-15% nuo sąskaitos sumos. Duodami arbatpinigių, nepamirškite šypsenos. Viešbutyje kambarinėms taip pat galite palikti 1 ar 2 dinarus, gausite daugiau švarių ranksluoščių ir gražiai sulankstytų anklodžių, o, palikę daugiau pinigų, ir nubarstytas lovas rožių žiedlapiais. Taip pat jei norite geresnio kambario, pavyzdžiui, su vaizdu į jūrą, tik atvykę į viešbutį administratoriui pasiūlykite 10 dolerių. Jei bus laisvų kambarių, tikrai gausite tai, ko prašote.
Muitinė. Įvažiuojant į Tunisą patariame deklaruoti vertingus daiktus, pavyzdžiui, vaizdo kamerą, fotoaparatą ir pan. Taip išvengsite galimų nesklandumų išvykstant. Įvežti be muito galima: 400 vnt. cigarečių arba 100 vnt. cigarų, arba 500 g tabako, 1 l stipriųjų alkoholinių gėrimų, 2 l silpnesniųjų alkoholinių gėrimų, 50 ml kvepalų, 1 l tualetinio vandens, 2 fotoaparatus, 20 vnt. spalvotų ir 10 vnt. nespalvotų fotojuostelių. Draudžiama išvežti: gyvūnus ir jų iškamšas, nedeklaruotas meno vertybes, kriaukles, koralus ir Tuniso dinarus. Jei išvykdami planuojate, kad liks daugiau kaip 650 JAV dolerių grynųjų pinigų, tai juos reikėtū deklaruoti dar įvažiuojant į šalį.
Darbo laikas.Valstybinės įstaigos, bankai žiemą dirba nuo 8 iki 11.30 ir nuo 14 iki 17 val., vasarą – nuo 7.30 iki 11.30 val. Valiutų keitimo punktai atidaryti visą dieną. Parduotuvės ir prekyvietės dažniausiai dirba „iki paskutinio kliento“. Neretai prekyvietės dieną užsidaro pietų pertraukai. Ramadano metu visos parduotuvės, krautuvėlės ir bankai užsidaro po vidurdienio.
Transportas. Tunise gerai išplėtota tarpmiestinio transporto sistema. Šalyje populiarūs tarpmiestinio susisiekimo taksi, vadinamieji „luažai“ (louage) – balti su linija ant transporto priemonės šono. Paprastai į automobilį telpa 5 keleiviai, išvykstama, kai nebelieka laisvų vietų. Tai patogi ir ne ką brangesnė priemonė nei autobusai. Degalai Tunise, palyginti su europietiškais standartais, yra pigūs.
Mieste greičiausia ir pakankamai pigi transporto priemonė yra taksi – geltonos spalvos automobiliai. Būtinai paprašykite vairuotojo įjungti taksometrą. Įsėdimo mokestis yra apie 300 milimų, o vienas kilometras kainuoja apie 500 milimų. Tačiau ir čia derėtis būtina, nes už kilometrą taksi gali pareikalauti ir 1 ar 2 dinarų. Vakare, nuo 21 valandos, nustatomas dvigubas tarifas, taigi tada jau 1 km atitinkamai kainuos 1 dinarą.
Telefonas. Telefono skambučiai iš automatų pasikalbėjimo punktuose (PUBLITEL, TAXIPHONE) kainuoja kone 3 kartus pigiau nei skambinant iš viešbučio. Skambinti naudojamos 1 TND monetos. Mobilusis ryšys („Tunisiana“ ir „Tuntel“) šalyje veikia pakankamai gerai.
Skambinant į Lietuvą reikia rinkti: 00 370 + miesto kodas Lietuvoje + abonento telefono numeris.
Lietuvos Respublikos ambasada Tuniso Respublikai (Paryžiuje):
22, bd de Courcelles
75017 Paris
Telefonas: +33 1 40545050
Faksas: +33 1 40545075
El. paštas: amb.lituanie@magic.fr
Artimiausia lietuvos ambasada Paryžiuje, todėl paso geriau būtų nepamesti.
