Nė nebuvo minties šios temos ritinėti, nes čia atrodo viskas aišku kaip kasdienės buitinės tiesos. Pavyzdžiui, norint, kad namuose būtų erdvu ir tvarkinga, reikia tvarkytis nuolat – ne kartą per mėnesį, kai per po kojomis išmėtytų drabužių, rakandų ir šlamšto krūvas jau reikia bristi, o iš priskretusiais, riebaluotais indais užkimštos kriauklės ima lakstyti tarakonai ir būriais šliaužti kirminai.
Šį jovalą kai kas laiko bohemiška netvarka, bylojančia apie itin kūrybingą asmenybę. Esą kuo daugiau šiukšlių ir chaoso, tuo didesnis neatrastas ir nepažintas talentas glūdi tame nepaprastame žmoguje. Palikime tai apsileidėlių saviguodai.
Kelionė – ne madų šou
Pastebėjau, kad žmonės, žvilgčiodami į vieni kitų lagaminus, aikčioja ne tik dėl to, kaip smarkiai gali skirtis su savimi tempiamo bagažo apimtys. Nuostabą. tarsi karšta naujiena, keliautojams kelia ir tai, kad kai kurių daiktų reikėtų išvis be dvejonių atsisakyti.
Pažintinė arba paplūdimio kelionė – tai ne madų šou ir ne stiliaus vakarėlių ciklas. Lagamine gali atsirasti tik būtiniausi daiktai.
Pradėkime nuo to, kad mėnesiui ar dviem skirtų drabužių kiekis – toks pat kaip dviem savaitėms, o savaitei – kaip trims dienoms. Nebent bus reikalingi apdarai visiems metų laikams bei skirtingoms progoms, kai planuojate pakeisti kelias klimato juostas.
Bet kokiu atveju, jei yra tikslas neapsisunkinti, rūbų kiekis turi būti minimalus. Tyrinėtojiško pobūdžio, pažintinė arba paplūdimio kelionė – tai ne madų šou ir ne stiliaus vakarėlių ciklas. Lagamine gali atsirasti tik būtiniausi daiktai. Iracionalumas, alogiškumas ir kvailos viltys turi likti namie.
Tarkime, vykstate į kurortą, kur dienos ir nakties temperatūra skirsis tik simboliškai, arba keliausite po šiltus subtropinius, o gal atogrąžų kraštus ir išvykų į kalnų viršūnes, orų kontrastų nenusimato.
Tuomet ir nereikia imtis jokių vilnonių megztinių ir veltinių aulinukų „dėl visa ko“. Užtenka lengvos, vėjui ir vandeniui nepralaidžios striukės arba paprasčiausio sodininko lietpalčio, jei prognozuojamos audros ir liūtys.
Didžiausia beprotybė, kai merginos į standartinę poilsinę ar nuotykinę kelionę imasi kokteilines ar vakarines sukneles. Toks pats absurdas, kaip vykstant į Egiptą, susilankstyti žieminį kombinezoną „apsidraudimui“.
Suprantama, kiekviena vienišė svajoja apie netikėtą meilės romaną su milijonieriumi, kai į vakarienę žvakių šviesoje po palme ant balto smėlio kranto, prausiamo paslaptingų jūros bangų, arba jachtoje, prišvartuotoje laukinėje įlankoje, reikia ateiti atrodant stulbinamai elegantiškai.
Tačiau taip atsitinka tik Julios Roberts ir jaunos Demi Moor tipo romantinių filmų herojėms. Jums taip tikrai nepasiseks. Ir neatrodysite taip pritrenkiančiai. O vienos nakties nuotykiui su viešbučio baseino valytoju Halilu ar kokteilių pardavėju Pedro prabangi šventinė apranga nėra būtina.
Kelioninis krepšys, užkimštas neva prašmatniomis sukniomis su raukinukais ir giliomis iškirptėmis bei aukštakulniais su svarovskio kristalų dekoru, yra jau net ne nuovokos, o tiesiog pižonizmas ir skonio stoka.
Užtat svarbu paminėti, kad kelionėje patogi avalynė turi būti ir patikima. Verčiau įsimesti vieną batų porą, bet iš tikrųjų kokybiškų – tokių, kokių keisti nereikėtų ir dėl kurių sunkumų nekils, nei kelias poras apgailėtino apavo.
Lietuvoje – skurdus prekės ženklų pasirinkimas ir dar menkesnis – žmonių išmanymas.
Mūsų lietaus šalies moterims vis dar atrodo normalu pirktis nežinomų gamintojų, kiniškus ar turkiškus batus ir keisti juos kelionėje, kaip ir būnant gimtosiose lygumose, kasdien ne tik dėl tariamo grožio, bet ir todėl, kad vieni nutrynė iki žaizdos, kitų padas atsilupo, treti gali ištirpti patekus drėgmės.
Pas mus nagrinėti etiketę ir rinktis drabužius, avalynę pagal gamintoją laikoma snobizmu, išsidirbinėjimu. Tačiau tik kokybės esmę suvokiantys ir racionaliai taupantieji iš patirties žino, kad laiko patikrintas brandas užtikrina patvarumą ir patogumą.
Žinomų Europos arba Jungtinių Amerikos Valstijų firmų avalynė, gaminama pagal per dešimtmečius prigijusius standartus, tarnauja mažiausiai penkis sezonus, ir galėsite būti tikri, kad aktyvios išvykos metu nei nuspaus, nei pritrins, nei suplyš. Atlaikys ir liūtis, ir lydančią kaitrą.
Įvaizdžių kaita – dėl nuotraukų
Merginos mėgsta įsidėti krūvą palaidinių, marškinėlių, sijonų, suknelių, esą dėl to, kad apranga per kelionę greitai susidėvi, nublanksta. Manyčiau, jog tikroji priežastis vežtis kuo daugiau drapanų – kita: kad kiekvienoje nuotraukoje, kuria bus dalijamasi feisbuke, pozuotoja atrodytų vis kitaip.
Jei nepaleidžia mintys apie kuo lengvesnį bagažą ir kaip neapsikrauti viršsvoriu, verta įsisąmoninti: kelionėje svarbiausia – ne skirtingi įvaizdžiai, ne aksesuarų įvairovė, o švara ir higiena. Nebūtina imti septynių marškinėlių – užteks dviejų, ypač jei jie kokybiški.
Juk net jei gyvensite prasčiausiomis sąlygomis ir pigioje lindynėje, vis tiek ten bus vandens ir sudarytos galimybės drabužius išsiskalbti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Makaliaus patarimai vasaros kelionėms: kaip sutaupyti vietos lagamine lauktuvėms
Štai per dieną jus permerkia pažinimo prakaitas ir uždengia žvyrkelių dulkės – tą patį vakarą grįžę į viešbutį ar svečių namus rankomis (vaje!) išskalbiate apdarą ir ryt užsivelkate jį kaip naują, dar kvepiantį ūkišku muilu, kurio gabalėlio nepamiršote įsimesti.
Tuo labiau vargu ar malonu būtų visą kelionę tampytis daugybę drabužių, kurių dalis prasmirdę taip ir makaluosis kur nors kuprinės dugne, nes tingėsite arba nespėsite visų skalbti.
Poilsis nuo cheminių marmalų
Kitas pamokymas irgi daugiausia skirtas dailiosios lyties keliautojoms. Įsidėmėkite, kad negydomosios paskirties grožio priemonės nėra būtinos. Reikalinga tik tai, kas užtikrina paprasčiausią švarą: šampūnas, muilas, dezodorantas.
O lūpdažiai, šešėliai, pudros, veido prausikliai prieš miegą ir po miego, šveitikliai, kaukės, pieneliai, tonikai yra viso labo jūsų žaisliukai, prie kurių esate prisirišusios tik emociškai. Visa tai nepadeda palaikyti higienos ir nėra taip gyvybiškai svarbu kaip insulinas diabetikui. Kosmetika – ir ne vanduo dykumoje.
Jei jūs tų įvairiausių tepalų, skysčių ir dažų nenaudosite, nieko bloga jūsų odai nenutiks. Veikiau atvirkščiai. Kelionė kaip tik yra proga leisti odai atsikvėpti nuo chemijos. Mano dažna bendrakeleivė, kuriai pažinimo nuotykių įkarštyje baigėsi pamėgtų kremų ir makiažo priemonių atsargos, vėliau stebisi, kad dingo spuogai, oda tapo švelnesnė, lygesnė.
Nemanau, kad tai – vien, tarkime, sveiko rytietiško maisto poveikis organizmui. Gali būti, kad viena priežasčių – minkštas vanduo, taip pat poilsis nuo cheminių marmalų.
O jei esate tokios niekingai bevalės, kad jums atrodo, jog jus ištiks konvulsijos praleidus kasdienius teplionių ritualus, tuomet panikos priepuoliui apraminti įsimeskite tik pačios mažiausios talpos, miniatiūrinius kosmetikos indelius.
Drėkinamojo kremo po varginančio skrydžio ar naktinės kelionės traukiniu iš tikrųjų gali prireikti.
Tačiau atminkite: jei jūsų kryptis – Azija ar Šiaurės Afrika, turguose rasite natūralių gėrybių, lepinančių kūną ir sielą. Antai Indijoje, šampūno gimtinėje, indai trinkosi galvą ir plaukus tepė aromatingaisiais aliejais dar tada, kai Vakarų Europos aristokratai iš rankų nepaleisdavo stilingų lazdelių pasikasyti galvai, apsėstai utėlių ir glindų.
Indijoje yra keletas puikios kūno bei burnos higienos ir kosmetikos linijų, kurių produktai – kokybiški. Tailande gatvėse prekiaujama kvapniaisiais tualetiniais vandenimis.
Bene didžiausias Maroko pasididžiavimas – argano aliejus. Jis gali padėti įveikti lėtines odos problemas, panašiai kaip mūsų šaltalankių aliejus.
Kremai nėra Kinijos stiprioji pusė, priešingai nei įsivaizduojama (galbūt dėl to, kad ši šalis painiojama su Indija). Tačiau čia didelė vertybė – žalioji arbata. Gerdami ją kurį laiką, pastebėsite, kaip gražėja oda.
O kokia gausybė kvapniųjų, terapinių, tepamų ir vartojamų rytietiškų stebuklų dar nepaminėta! Tai ir muilai, ir geliai, ir vaistažolių mišiniai. Tad pakuokitės taip, kad pasiliktų vietos naudingoms lauktuvėms.
Kelionės vaistinėlė – irgi kukli
Kelionių organizatoriai visada pataria pasiimti vaistinėlę. Ji būtina, tačiau nepersistenkite. Vis tiek visko, ko žmogui gali netikėtai prireikti, jūsų bagaže nebus.
Ką reikėtų turėti su savimi – tai vaistai nuo lėtinių ligų ar skausmų, kuriems jūsų organizamas jaučia priklausomybę ir kuriuos vartojate kasdien.
Ką reikėtų turėti su savimi – tai vaistai nuo lėtinių ligų ar skausmų, kuriems jūsų organizamas jaučia priklausomybę ir kuriuos vartojate kasdien, arba iš patirties žinote, kad jų prireiks patekus į kitokio klimato pasaulį.
Tradiciškai keliautojai įsimeta angliuko. Tai nieko nesveria, tad kodėlgi ne. Laimė, ne kiekvienoje kelionėje jo prireikia.
Kaip ir akimirksniu vidurius „rakinančių“ tablečių – jos gali labai praversti, kai nėra galimybės kas kelias minutes lakstyti ten, kur net karaliai vaikšto pėsti, pavyzdžiui, kratantis autobuse. Visada po ranka turėti jodo ar dezinfekcinio skysčio žaizdai – irgi verta.
Taigi, kelionių vaistinėlėje galėtų atsirasti vietos tokioms medžiagoms ir preparatams, kurie, ištikus ūmiai bėdai, turi momentinį poveikį ir kurių ieškoti laiko nebūtų.
Didesnė vaistinėlė turėtų būti traukiant į nuošalias, miesto civilizacijos nepaliestas vietoves, iš kurių pasiekti vaistinę ar net vietinius šamanus būtų sudėtinga ir užtruktų. Specifinis jos turinys bus vykstant į aukštikalnes, džiungles ar Juodosios Afrikos gilumą.
Teks pasiimti preparatų, kuriuos rekomenduoja sveikatos specialistai ir patyrę tų kraštų keliautojai. Antai prieš kelionę į Tanzaniją patariama pasirūpinti receptinėmis antimaliarinėmis tabletėmis.
O jei egzotiniame, tolimame krašte imtų kankinti šiurpinamai keisti simptomai, patirtumėte rimtą traumą, savo ar draugų vaistinėlėje jau nebesiknistumėte. Ekstremaliu atveju vis tiek pagalbos kreiptumėtės į vietinius kvalifikuotus gydytojus arba farmacininkus.
Indijos, Pietryčių Azijos žinovai pastebėjo: jei šalyje, kur mikrobų – tokia pat gausybė kaip dievybių, užsienietį užklumpa didelės sveikatos bėdos, jis turėtų nedelsdamas vykti į vietinę ligoninę – ne metas eksperimentuoti arba delsti.
Mat esti kvarabų, kurias vietos gydytojai iškart atpažįsta iš daugybės metų praktikos: infekciją ar virusą, būdingą tik tam regionui, operatyviai diagnozuoja, paskiria veiksmingus antibiotikus ar kokią nors kitokią būtiną velniavą.
Ir ne tokiais dramatiškais atvejais aplinkybės susiklosto taip, kad atvykėliai konsultacijų eina tiesiai į vaistinę. Štai kai pastarąjį kartą atostogavome Turkijoje, kelis žmones iš mūsų kompanijos smarkiai išbėrė. Jie svarstė: gal nuo maisto, gal nuo jūros vandens. Atsivežti preparatai jiems nepadėjo.
Vaistininkas paraudusias rankas, kaklą apžiūrėjo ir nedvejodamas šelmiškai prisimerkęs paaiškino: „Taigi čia jūsų, blyškiaodžių, reakcija į mūsų kaitrią saulę“.
Išsišiepęs jis pardavė tepalą, kuris per vieną, kai kam – per porą dienų visiškai nuėmė išbėrimus ir jie nebeatsinaujino.
Kosulys, angina? Ar sunkumas skrandyje? Šalyje, kurioje yra vaistinių, tikrai rasite priemonių nuo peršalimo, karščiavimo, virškinimo sutrikimų ir kitų niekų.
O jei cheminėmis sintetinėmis piliulėmis nesižavite, vietinių paprašykite, ir jie padarys jums tinkamos arbatos arba sriubos su gydomaisiais ingredientais, dar ir efektingą liaudišką receptą namo parsivešite.
Jaučiate, kaip palengvėjo kuprinė?
