Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“ ir šio tinklaraščio instagramo paskyroje.
Tad dabar, pakviesta Visit Benidorm su kolegomis žurnalistais / tinklaraštininkais iš Latvijos ir Estijos atvykti į Benidormą, jau žinojau ko tikėtis. Tiksliau – buvo smalsu susipažinti su šiuo keistokai atrodžiusiu miestu.
Nuo jūros ir dangoraižio terasos prasidėjusi pažintis
Artimiausias iki šio miesto – Alikantės oro uostas. Iš jo 45 min. automobiliu ir mes jau Benidorme. Prisipažinsiu – pirmasis įspūdis atvykus į Benidormą buvo kiek netikėtas. Jausmas toks, lyg būčiau ne Ispanijos pakrantėje, o kokiame nors Amerikos didmiestyje prie vandenyno. Vienoje pusėje – aukšti viešbučių ir apartamentų bokštai, kitoje – Viduržemio jūra, o promenada pilna žmonių, besimėgaujančių šilta birželio popiete.
Pasisekė – mūsų viešbutis įsikūręs pačiame miesto centre, vos keli žingsniai nuo Levante paplūdimio, bet kiek nuošaliau nuo judriausių vietų. Iš balkono atsiveria puikus vaizdas į Viduržemio jūros platybes. Bet negi tik žiūrėsiu į ją? Rengiuosi maudymosi kostiumėlį, imu rankšluostį ir leidžiuosi žemyn. Paplūdimys smėlėtas, jūros vanduo – skaidrus ir šiltas, temperatūra pirmomis birželio dienomis – maždaug 21 laipsnis šilumos.
Pats laikas atidaryti maudymosi sezoną, nes Lietuvoje iki šiol buvo ganėtinai vėsu, ežerų ir jūros vanduo maudynėms dar gerokai per šaltas.
Pirmoji pažintis su Benidormo paplūdimiais ir jūra įvyko. Antroji dalis – pažintis su jo dangoraižiais. Mūsų kelionės organizatoriai tam pasirinko puikų laiką – saulėlydį. Su kolegomis ir mūsų šauniuoju palydovu Jorge susitinkame viešbučio fojė ir patraukiame į visai šalia esančią terasą. Mes čia vieni pirmųjų svečių, tad galime stebėti visą saulėlydžio programą: kaip skirtingai atrodo pakrantė ir dangoraižiai keičiantis šviesai – nušviesti saulės, vėliau – jos besileidžiančios spindulių, dar vėliau – nuauksinto vakarinio dangaus fone.
Terasoje ir vakarieniaujame, o vakarienę baigiame desertu. Vieno garsiausių savo kartos Ispanijos šefų Fran Segura firminis saldus akcentas restorano „La Terrasse“ desertų meniu – šokoladinis tortas „20° Šiaurės, 2° Pietų“, pelnęs geriausio pasaulyje šokoladinio torto apdovanojimą. Beje, skoniu jam nenusileido ir kiti ragauti desertai.
Žvejų kaimas, tapęs dangoraižių miestu
Dar prieš mažiau nei šimtmetį Benidormas buvo nedidelis žvejų kaimelis. Vietiniai vertėsi žvejyba, migdolų ir alyvuogių auginimu, o apie milijonus turistų niekas net nesvajojo.
Viskas pasikeitė XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai miesto meru tapo Pedro Zaragoza Orts, šias pareigas ėjęs 1950-1967 metais. Šiandien jis laikomas žmogumi, sukūrusiu šiuolaikinį Benidormą.
Jo vizija tiems laikams buvo itin drąsi. Tuo metu, kai dauguma Ispanijos kurortų plėtėsi į plotį, užimdami vis didesnius pakrančių plotus, Pedro Zaragoza pasiūlė priešingą modelį – statyti miestą aukštyn. Taip atsirado garsusis Benidormo vertikalusis modelis, dėl kurio miestas šiandien primena mažąjį Manhataną prie Viduržemio jūros.
Meras, važiavę pas Franką dėl bikinių
Tačiau bene garsiausia istorija apie šį merą susijusi ne su dangoraižiais.
Šeštajame dešimtmetyje Franko valdomoje Ispanijoje buvo nepadoru moterims paplūdimiuose dėvėti bikinius. Tuo metu užsienio turistės jau buvo pripratusios prie laisvesnių paplūdimio taisyklių, todėl meras suprato, kad draudimai gali pakenkti miesto ateičiai. Pasakojama, kad Pedro Zaragoza sėdo ant savo motorolerio „Vespa“ ir nuvažiavo daugiau nei 400 kilometrų į Madridą prašyti generolo Francisco Franco leisti moterims paplūdimiuose dėvėti bikinius. Legenda sako, kad jam pavyko.
Tiesa, šis sprendimas buvo priimtinas ne visiems miestelėnams. Kiti, melsdamiesi už šį miestą, 1961-aisiais ant šalimais esančio kalno šlaito atnešė ir pastatė kryžių, tapusį populiariu turistų lankomu objektu, nuo kurio atsiveria įspūdingas vaizdas į miestą.
Istorija apie bikinius tapo Benidormo identiteto dalimi, o pats Pedro Zaragoza laikomas žmogumi, kuris ne tik pakeitė miesto veidą, bet ir padėjo pagrindus Ispanijos masinio turizmo sėkmei.
-
Iš Amerikos grįžę Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus: „Šioje kelionėje dar laukė ir gimtadienio dovana“
-
„Kaip iš fantastinio filmo“: lietuvė liko be žado – sunku patikėti, kad Europa turi tokį lobį
-
Lietuvis kirto Ispanijos sostinei: tai turėjo būti „vyšnia ant torto“, bet tapo tikru nusivylimu
-
„Lietuvos pajūriui nėra lygių“: britų žurnalistė liko priblokšta – to ji čia visiškai nesitikėjo
-
Pribloškė tai, ką pamatė Lietuvos nudistų paplūdimyje: net nuoga įžymybė – dar niekis
3 milijonai turistų per metus
Šiandien Benidorme nuolat gyvena apie 77 tūkst. žmonių, tačiau realus žmonių skaičius mieste nuolat svyruoja nuo 150 iki 400 tūkstančių. Vidutiniškai mieste vienu metu būna daugiau nei 250 tūkst. žmonių.
Per metus Benidormą aplanko daugiau kaip 3 mln. turistų, kurie sugeneruoja daugiau nei 16 mln. nakvynių. Pagal šį rodiklį jis nusileidžia tik Madridui ir Barselonai. Mieste yra daugiau nei 90 tūkst. turistams skirtų apgyvendinimo vietų.
Įspūdinga tai, kad visa ši turistų masė telpa vos 38 kv. km teritorijoje. Būtent dėl to miestas laikomas vienu efektyviausių turizmo valdymo pavyzdžių Europoje. Vidutinis turistų pasitenkinimo rodiklis – beveik 79 balai iš 100.
Argumentas, raukantiems nosį dėl dangoraižių – paradoksalu, tačiau būtent aukštybinė statyba padėjo išsaugoti didelę dalį aplinkinių gamtinių teritorijų nuo užstatymo.
Beje, skirtingai nuo čia paminėtos Barselonos ar kitų Ispanijos miestų, Benidormo gyventojai džiaugiasi atvykstančiais turistais – pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu. Ypač po Covid pandemijos, kai turėjo progos pamatyti savo miestą, apleistą turistų.
Kurortas labai populiarus tarp britų turistų, kurie, atrodo, ne tik džiugina, bet ir sukelia rūpesčių turizmo atstovams.
Paplūdimiai, dėl kurių čia važiuoja milijonai
„Tai ideali vieta gyventi: puikus klimatas, grynas oras, nes šalia nėra jokių įmonių, puikus ir šviežias maistas iš šalia esančių daržų ir šiltnamių, skaidrus jūros vanduo“, – negailėjo liaupsių savo miestui mus džipu po Benidormo apylinkes vežiojęs vairuotojas.
Visgi labiausiai tarp turistų miestą garsina du pagrindiniai smėlio paplūdimiai – Levante ir Poniente. Juos skiria senamiestį vainikuojanti uola, ant kurios įsikūręs garsusis Viduržemio jūros balkonas – Balcón del Mediterráneo.
Levante paplūdimys yra apie 2 kilometrų ilgio. Tai gyviausia miesto dalis, kurioje verda kurortinis gyvenimas. Čia gausu kavinių, restoranų, vandens pramogų ir žmonių bet kuriuo paros metu.
Poniente paplūdimys driekiasi beveik 3 kilometrus. Jis atrodo ramesnis, erdvesnis ir labiau mėgstamas šeimų, vyresnio amžiaus poilsiautojų ir vietinių.
Dar viena įdomi vieta – mažytis Mal Pas paplūdimys tarp abiejų didžiųjų pakrančių. Nors jis gerokai mažesnis, daugelis vietinių jį laiko jaukiausiu visame mieste.
Beje, jei paplūdimyje pasiilgsite intelektualesnės veiklos, prašom – užsukite į šalia jūros įrengtą biblioteką ir paskaitykite knygą, pažaiskite šachmatais.
Yra paplūdimys ir neįgaliesiems – čia jiems įrengtas patogus privažiavimas, o taip pat jų čia laukia specialūs vežimėliai, kuriais galima patogiai važiuoti per smėlį, įvažiuoti į jūrą.
Vaikštant promenada į akis krito keisti meno kūriniai – ant laibo stovo pritvirtintos vaikiškos žaislų ar čiulpinukų „skulptūrėlės“. Pasirodo, tai orientyras pasimetusiems vaikams – jie tikrai atkreips dėmesį, kad su mama ir tėčiu buvo prie traktoriaus ar „čiupa čiups“.
Senamiestis ir Viduržemio jūros balkonas
Šiaip pačiame Benidorme lankytinų vietų nėra daug. Įdomesnė yra senoji miesto dalis. Būtent čia prasidėjo Benidormo istorija, kai jis dar buvo nedidelis žvejų kaimelis. Siauros gatvelės, baltai dažyti namai, mažos aikštės ir jaukios kavinės leidžia bent trumpam pamiršti, kad vos už kelių šimtų metrų stūkso dešimtys aukštų pastatų.
Vienas gražiausių senamiesčio kampelių – jau minėtas Viduržemio jūros balkonas. Kadaise čia stovėjo tvirtovė, saugojusi miestą nuo piratų antpuolių, o šiandien tai viena labiausiai fotografuojamų vietų visame Benidorme. Nuo balkono atsiveria vaizdas į abu pagrindinius miesto paplūdimius, uostą, o apačioje ošia bangos, daužydamos baltas uolas. Balkonas ir šalia esanti aikštelė – populiari miesto svečių vakaro vieta.
Poilsis ištisus metus
Nors daugeliui Benidormas asocijuojasi su vasaros atostogomis, poilsiautojų jis laukia ištisus metus, nes saulės ir šilumos čia užtenka ir žiemos mėnesiais. Jūroje maudytis jau bus per šalta, bet galima rinktis kitas veiklas.
Pavyzdžiui, vieną jų išbandėme ir mes – pasivažinėjome elektriniais dviračiais po Sierra Helada parką (Parque Natural Sierra Helada). Šiaip nesu didelė dviračių gerbėja, bet ši išvyka tikrai patiko, nes miesto infrastruktūra puikiai pritaikyta dviratininkams, įrengta apie 120 km dviračių patogių takų. Vos keli kilometrai nuo dangoraižių ir triukšmingų promenadų – ir jau važiuoji tarp pušų, uolų bei Viduržemio jūros panoramų. Ir minti, kai dviratis elektrinis, nėra labai sunku J
Sierra Helada garsėja įspūdingomis pakrantės uolomis, pėsčiųjų bei dviračių maršrutais. Nuo apžvalgos aikštelių atsiveria vieni gražiausių vaizdų visoje Kosta Blankoje.
Įdomi atrakcija – išvyka džipais po miesto apylinkes. Vos už keliolikos minučių kelio prasideda kalnai, migdolų sodai, alyvmedžių giraitės ir nedideli kaimai. Sustoję apžvalgos aikštelėse apžvelgėme visą Benidormą iš viršaus. Iš čia ypač gerai matyti garsusis vertikalusis modelis. Dangoraižiai užima santykinai nedidelę teritoriją, o aplinkinė gamta išlieka beveik nepaliesta.
Man kaip vienas iš lankytinų objektų pasirodė ir garsusis „Asia Gardens Hotel“. Jeigu kas nors man būtų pasakęs, kad netoli Benidormo pasijusiu lyg Tailande ar Balyje, būčiau vargiai tuo patikėjusi. Tropiniai sodai, palmės, bambukai, vandens telkiniai ir egzotiška augmenija sukuria visai kitokią atmosferą nei įprasti Viduržemio jūros kurortai. Viešbutis priklauso ispanų šeimai iš Madrido ir tikrai nėra pigus. Viešnage jame džiaugėsi aktoriai Penelope Cruz, Joan Collins, Bruce Willis, futbolininkas Zinedine Zidane, tenisininkas Novak Djokovic ir kiti.
Besidomintiems vynais, gali būti įdomu apsilankyti ir šalia Benidormo esančioje Enrique Mendoza vyninėje. 1989 metais įkurta vyninė šiandien laikoma viena svarbiausių Alikantės regione. Jos įkūrėjas E.Mendoza buvo vienas pirmųjų, nusprendusių įrodyti, kad šiame krašte galima gaminti aukščiausios kokybės vynus.
Na o mėgstantys aktyvų poilsį, gali išsinuomoti automobilį ir pakeliauti po apylinkes. Mes prieš pora metų keliavome po jas lapkričio mėnesį ir radome daug puikių žygių po apylinkes variantų.
Benidormas per skonio receptorius
Per kelias dienas Benidorme ne kartą įsitikinau, kad šis miestas gali pasiūlyti ne tik saulę ir jūrą.
Pirmąjį vakarą mūsų laukė pažintis su ispaniška tapų kultūra. Mažos užkandžių porcijos čia nėra vien maistas – tai bendravimo būdas.
Kitą dieną Poniente paplūdimyje ragavome bene garsiausią Valensijos regiono patiekalą – paeliją. Nors pasaulyje ji dažnai laikoma tiesiog ryžių patiekalu, vietiniai į jos gamybą žiūri beveik pagarbiai. Kiekvienas restoranas turi savo receptą, o diskusijos, kokia paelija yra „tikra“, Ispanijoje gali tęstis labai ilgai.
Malonia staigmena tapo ir paskutinio vakaro vakarienė. Benidormo virtuvėje susitinka tradiciniai Viduržemio jūros produktai ir šiuolaikinės gastronomijos idėjos. Čia netrūksta šviežios žuvies, jūros gėrybių, ryžių patiekalų, vietinių vynų ir kūrybiškai interpretuojamų regioninių receptų.
Turistinio miesto užkulisiai
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kitaip, Benidormas man pasirodė esantis miestas, kuris nuo pat pradžių buvo kuriamas galvojant apie turistus. Ne atsitiktinai išaugęs kurortas, o nuosekliai suplanuotas projektas, kuriame viskas – nuo gatvių ir paplūdimių iki viešojo transporto, prieinamumo žmonėms su negalia ir išmaniųjų technologijų – tarnauja tam, kad čia būtų patogu gyventi ir ilsėtis.
Visi pagrindiniai paplūdimiai pritaikyti žmonėms su negalia. Įrengti specialūs takai, pandusai, poilsio zonos ir kita infrastruktūra, leidžianti mėgautis jūra visiems. Vaikščiodami atkreipėme dėmesį, kad centrinėje miesto dalyje praktiškai niekur nėra šaligatvio bortelių, o dalis Viduržemio jūros balkono atititvaro – iš stiklo. Tam, kad atsiveriančiu vaizdu galėtų gėrėtis ir atvažiuojantys neįgaliojo vežimėliu.
Kai dangoraižiai tampa tvarumo simboliu
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti priešingai, Benidormas laikomas vienu tvariausių Europos turistinių miestų.
Net 61 proc. savivaldybės teritorijos yra saugoma. Miestas sąmoningai pasirinko augti aukštyn, o ne plėstis į aplinkines teritorijas. Dėl to buvo išsaugotos gamtinės zonos ir sumažintas infrastruktūros poreikis. Čia net 75 proc. kelionių vyksta pėsčiomis, nutiesta daugiau kaip 13 km pėsčiųjų takų.
Dar labiau nustebino faktas, kad nors turistų skaičius per pastaruosius du dešimtmečius išaugo daugiau nei 40 proc., bendras atliekų kiekis sumažėjo daugiau nei 8 proc. Miestas išvalo visas nuotekas, o daugiau nei trečdalis vandens panaudojama pakartotinai.
Neatsitiktinai Benidormas pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų už tvarumą, prieinamumą ir išmanųjį valdymą. Jis laikomas vienu pažangiausių Europos išmaniųjų turistinių miestų ir 2025 metais buvo pripažintas Europos žaliojo išmaniojo turizmo pionieriumi.
Vienas įdomių mūsų programos punktų buvo apsilankymas „Benidorm Smart Office“ centre. Čia supratau, kad miestas gyvena ne tik paplūdimių ritmu. Specialios sistemos realiu laiku stebi paplūdimių užimtumą, automobilių srautus, oro kokybę, vandens būklę, parkavimo vietas ir daugybę kitų rodiklių. Šie duomenys naudojami ne turistams privilioti, o turizmui valdyti. Tikslas – užtikrinti, kad vietiniams būtų patogu gyventi, o aplinka nepatirtų perteklinio krūvio.
Stebint, kaip veikia ši sistema, tapo aišku, kad Benidormas šiandien konkuruoja ne vien saulėtais orais ar paplūdimiais, bet ir gebėjimu protingai valdyti miestą.
Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“ ir šio tinklaraščio instagramo paskyroje.
