Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) šis mėnuo reiškia lėtesnes dienas, ilgesnes naktis ir taisykles, prie kurių turi prisitaikyti visi – nepriklausomai nuo tikėjimo.
Apie tai papasakojo Dovilė Ringis – lietuvės šeima turistų pamėgtuose JAE sutinka jau trečią ramadaną.
Ramadanas – tai šventas musulmonų mėnuo, skirtas pasninkui, maldai, susikaupimui ir labdarai. Jis kiekvienais metais „keliauja“ per kalendorių, nes islamo kalendorius juda Mėnulio ritmu, todėl ramadanas kasmet prasideda maždaug 10–11 dienų anksčiau nei pernai.
Taigi jis gali būti ir vasarą, ir žiemą. Man tai – jau trečias ramadanas JAE. (Šiemet ramadanas prasidėjo vasario 17 d. – past.)
Prieš atvykstant buvau girdėjusi visokių mitų. Bet, kaip dažnai būna, realybė pasirodo visai kitokia. Kad suprastum, ką ramadanas reiškia čia, reikia jį išgyventi savo kailiu.
Ar ramadanas keičia kasdienybę? O taip! Gyvenimas sulėtėja. Musulmonai nuo saulėtekio iki saulėlydžio nevalgo, negeria (net vandens), nerūko.
Visas mėnuo skirtas susikaupimui, maldai, labdaringoms iniciatyvoms. Šiuo laikotarpiu dienomis gyvenimas nurimsta, o naktimis – tiesiog verda.
Mokyklos ritmas keičiasi: pamokos prasideda valanda vėliau ir baigiasi anksčiau (9–13 val.). Nebūna kūno kultūros pamokų, neveikia valgykla. Ne musulmonams maistą neštis galima, bet kai kurie vaikai iš solidarumo susilaiko net nuo vandens.
O penktadieniais pamokos vyksta nuotoliniu būdu – mokytis tenka vos daugiau nei valandą, tad tikrai neverta vargti ir važiuoti į mokyklą.
Darbo dienos sutrumpėja, pvz., normalu, kad darbo diena trunka nuo 9 val. iki 14 val. Įprasta pasiimti atostogas, mat gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – gyvenimas vyksta naktį, tad dieną darbingumas ne toks jau aktyvus, ir tai natūralu – pabandykite išdirbti visą dieną be valgio, vandens ir dar nemiegojus...
Jei gyveni JAE, žinai – formalumus ramadano metu tvarkyti kaip ir įmanoma, bet kantrybės reikia dvigubai. Dažnai paprasčiau palaukti po švenčių. Nes šis metas yra skirtas ne darbams, o tam tikrai pauzei.
Iftar – vakaro kulminacija. Saulei nusileidus, visi renkasi prie stalo. Jis nukrautas taip, kad lietuviškos Kalėdos atrodytų kukliai. Tai ne tik maistas – tai bendrystė.
Ir jei esi pakviestas į Iftar vakarienę – atsisakyti labai nemandagu. Net jei nesi alkanas, vertėtų užsukti bent trumpam, taip parodant šeimininkui pagarbą ir dėkingumą.
Iftar vakarienės vyksta ir gatvėse: saulei nusileidus, palapinėse vyksta maisto puotos, valgis neretai dalijamas ir nemokamai, nes ramadanas – tai laikotarpis dalintis.
Beje, musulmonai keliasi ir prieš saulėtekį (tai vadinama suhoor) – tai paskutinis valgis prieš visos dienos pasninką. Taigi, ritmas apsiverčia aukštyn kojomis.
Kaip ramadanas paveikia turizmą?
Dubajuje gal ir nelabai pajusi skirtumo – viskas prisitaiko prie turistų. Bet mažesniuose miestuose dieną gali būti uždarytos kavinės, nevyksta ekskursijos su maitinimu, maistas į namus tiekiamas ribotai. Gyvenimas tiesiog pereina į vakarinę pamainą.
Per ramadaną miestai išpuošti ne mažiau nei per Kalėdas pas mus Lietuvoje: girliandos, šviečiančios vitrinos, specialios akcijos, o pasibaigus ramadanui – įspūdingi fejerverkai.
Ramadan Kareem visiems, kurie švenčia – ir tiems, kurie tiesiog stebi bei mokosi suprasti.
