Lietuvį šiurpino didžiulis netikrų turtuolių miestas: visa tai atrodo kaip kita planeta

Atsimenate, kai dar ne taip seniai lietuviški pasai buvo žalios spalvos? Ir daina tokia yra, kurioje linksmi dainorėliai dainuoja, kad su žaliu pasu jie, kur nori, ten važiuoja. Įdomūs laikai buvo. Ir nors dabar su savo dabartiniais raudonais pasais galime keliauti dar laisviau nei su anuometiniais žaliais, vis tiek jaučiu šiokią tokią nostalgiją žaliai spalvai – dėl šios spalvos pasų mes buvome išskirtiniai Europoje (ir ne tik dėl jų, iki šiol esame išskirtiniai ir savo trispalve – nė viena žemyno šalis savo vėliavoje neturi geltonos ir žalios spalvos derinio).

Vaidas Mikaitis

Šaltinis:

15min

Turkmėnistano sostinė Ašchabadas / Vaido Mikaičio nuotr.

Nesakau, kad jų ilgiuosi tiek, kad norėčiau grąžinti – raudoni pasai yra galingesni, bet vis tiek kažkokie sentimentai yra. Kaip ir dėl lito – dabar yra daug geriau nei prie lito, bet simpatijos jam vis tiek yra išlikusios.

Kodėl prašnekau apie pasus? Nes kartą, naujajame Stambulo oro uoste laukdamas skrydžio į Turkmėnistano sostinę Ašchabadą, prie vienų įlaipinimo vartų pamačiau daugybę keleivių, rankose laikančių būtent žalius pasus. Oho, pagalvojau, mes irgi tokius turėjome.

Pamačiau daugybę keleivių, rankose laikančių būtent žalius pasus.

Užplūdo sentimentai, tačiau jie iškart nuslopo suvokus, kad tai yra mūsų įlaipinimo vartai ir visi šie žmonės žaliais pasais skris kartu su mumis. Kodėl nuslopo? Nes tai buvo naktinis skrydis ir aš būdamas beveik įsitikinęs, kad niekas neskrenda į Turkmėnistaną, tikėjausi patogiai išsitiesęs ant trijų lėktuvo sėdynių pamiegoti.