Neseniai mačiau kažkokią analizę, kurioje teigiama, kad vakariečiai, tai yra mes, nebegalėdami susiderinti su žmonėmis, vis dažniau keliauja vieni. Tai yra ir gerai, ir nelabai.
Gerai, kad žmonės tapo drąsesni ir vis mažiau kas jaudinasi, ką apie juos pasakys kiti – nevykėlis, neturi draugų ar šeimos. Solo kelionės taip pat rodo, kad esame turtingi, nes taip keliauti yra brangiau – nėra su kuo dalytis viešbučio ar taksi išlaidomis (nebent nakvoji hosteliuose ir važinėji visuomeniniu transportu, tačiau dėl nepatogumo tai tikrai tinka ne visiems).
Prastesnė tokio keliavimo pusė yra ta, kad taip keliauti gali būti ne tik brangiau, bet ir liūdniau. Kodėl? Nes nėra su kuo dalytis įspūdžiais, emocijomis ar paprasčiausiai pasitarti.
