Keliautojas jau yra aplankęs 114 Jungtinių Tautų šalių, taip pat keletą nepripažintų valstybių.
„Tiek kelionės, tiek pigių bilietų paieška – mano pomėgis“, – sako A.Gražulis ir dalijasi įspūdžiais iš Saudo Arabijos.
– Kada lankėtės Saudo Arabijoje?
– Keliavome dviese su žmona pernai spalio mėnesį. Kelionė į Saudo Arabiją buvo susijusi su dalyvavimu konferencijoje Rijade. Kartu pasinaudojau proga ir buvimą trijų dienų konferencijoje pratęsiau į pusantros savaitės trukmės kelionę po šalį.
– Keliavote savarankiškai?
– Pastaraisiais metais Saudo Arabija yra ganėtinai neblogai pasiekiama tiek tradicinių aviakompanijų, tiek žemų sąnaudų oro linijų bendrovių skrydžiais. Iš Romos ar Vienos kartais galima rasti bilietų į Damamą, Rijadą ar Džidą už mažiau nei 50 eurų. Derinant žemų sąnaudų avialinijų bilietus iš Vilniaus, Kauno ar Rygos į Džidą galima suskraidyti už mažiau nei 300 eurų, iš Palangos – pasisekus – už beveik 400.
Iš Vilniaus, Kauno ar Rygos į Džidą galima suskraidyti už mažiau nei 300 eurų.
Kelionę dar 117 eurų pabrangina privaloma viza su privalomu draudimu. Viza išduodama internetu ir paprastai atsakymas ateina greičiau nei užima vizos paraiškos formos pildymas. Viza yra tik daugkartinė, galioja metus laiko, per kuriuos Saudo Arabijoje galima išbūti 90 dienų.
– Ar šioje šalyje vis dar gajūs griežti papročiai?
– Saudo Arabija – absoliutinė monarchija. Konstitucijos vaidmenį čia atlieka musulmonų šventoji knyga – Koranas ir religinių mokslininkų skelbiamos jo interpretacijos.
Atrodo, kad religija yra persmelkusi visą viešąjį gyvenimą – nuo juodų moterų ir baltų vyrų apdarų, griežto lyčių atskyrimo, mečečių kiekvienoje įstaigoje iki prieš keleivinių lėktuvų skrydį transliuojamų maldų bei užrašų „Tegul tave laimina dievas“ ant kovinių lėktuvų.
Religingumas itin suintensyvėjo XX a. viduryje, į šalį pradėjus plaukti naftos doleriams bei išaugus radikalių dvasiškių įtakai tuometiniam karaliui.
Visgi, panašu, kad dabartinis karalius gerai supranta, jog jo pirmtakas perlenkė su religija. Prieš keletą metų paskelbta šalies vystymosi strategija „Saudi Arabia 2030“ numato šalies atvėrimą verslui ir turizmui, užsienio investicijų skatinimą. Ir, panašu, kad ji yra aktyviai įgyvendinama.
Saudo Arabija iki 2019 m. rugsėjo pabaigos buvo vienintelė šalis pasaulyje, kuri neišduodavo turistinių vizų. Buvo tik religinės (chadžo ir umros) arba verslo vizos.
Atrodo, kad religija yra persmelkusi visą viešąjį gyvenimą.
Moterys vis dar rengiasi juodomis abajomis ir dengia veidą. Net ir atvykus iš gerokai liberalesnių, bet vis vien musulmoniškų Jungtinių Arabų Emyratų, šis Saudo Arabijos moterų aprangos stilius sukelia tam tikrą šoką. Kita vertus, tik prieš keletą metų karalius pareiškė, kad moterys gali rengtis taip, kaip jos nori.
Socialinių normų laisvėjimo faktą patvirtino ir egiptietis nardymo instruktorius. Po nardymo Persų įlankoje aptarinėjant gyvenimiškus klausimus, jis užsiminė, kad dar prieš keletą metų prie tokios mišrios kompanijos būtų prisistačiusi dorovės policija, kuri būtų tikrai pasidomėjusi, kas yra ši veido neužsidengusi moteris.
Visgi paklaustas, kur galima normaliai, t. y. taip, kaip įprasta visame likusiame pasaulyje, išsimaudyti, jis rekomendavo važiuoti į „Aramco Beach“.
„Aramco“ yra valstybinė Saudo Arabijos naftos įmonė. Joje dirba daug užsieniečių, kurių apgyvendinimui yra įkurtos atskiros nedidelės gyvenvietės.
Prieš keletą metų prie tokios mišrios kompanijos būtų prisistačiusi dorovės policija.
Atitinkamai viešosios moralės normos jose yra gerokai liberalesnės. Deja, patekimas į tokią gyvenvietę dažniausiai yra rezervuotas įmonės darbuotojams ir jų šeimų nariams.
Visgi lyčių stereotipų gyvybingumas išlieka didelis – tai patvirtino į pensiją išėjęs naftininkas, beveik visą gyvenimą praleidęs Vakarų šalyse.
Visos trys jo dukros gimė užsienyje – JAV, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau dvi iš jų, grįžusios gyventi į Saudo Arabiją, dėvi juodus drabužius, nors turėjo visą pasirinkimo laisvę.
Lyčių santykiai lieka gana komplikuoti. Viešas jausmų demonstravimas vis dar lieka labiau moraliniu tabu. Pramogai skaičiavome poras, kurios ėjo susikibusios rankomis. Sąlyginai liberalių Džidos ar Rijado centruose per dieną pavykdavo pamatyti po trejetą ar ketvertą tokių vietos gyventojų. Konservatyviuose Damame ar Medinoje tokių reiškinių užfiksuoti nepavyko.
Prekybos centrai yra tapę vieni svarbiausių viešojo gyvenimo centrų.
Beje, prekybos centrai yra tapę vieni svarbiausių viešojo gyvenimo centrų. Net ir istorinius senamiesčius turinčių miestų, tokių kaip Džida ar Al Ula, centrai iki vėlyvo vakaro yra kepinami saulės. Prekybos centrai siūlo vėsą ir gaivą visą parą.
Todėl čia visuomet ne tik gausu lankytojų, tačiau čia jie ir atsipalaiduoja, moterys nusiima čadras, kai kurios – net ir galvą dengiančias skaras.
Pakanka požymių, kad papročių griežtumas yra paviršutiniškas. Labai iškalbingas faktas, kad nors religiniai lyderiai draudžia švęsti gimtadienius, krikščioniškus Naujus metus ar Valentino dieną, atitinkamomis progomis restoranai būna iki pilnumo užsakyti iš anksto.
– Vietiniai noriai bendrauja su turistais?
– Saudo Arabija nėra turizmo sugadinta šalis, o vietos gyventojai – mielai bendrauja su svetimšaliais. Visgi norint artimiau susipažinti su vietiniais, sveika naudotis tam tikru patriarchaliniu etiketu. Pažinties pradžioje vyrai bendrauja su vyrais, na, o moterys – jei yra vyrų – laukia nuošalyje. Vėliau, perlaužus socialinius ledus, galima pereiti prie mūsų pasaulyje labiau įprastų bendravimo formų, kai žmonės bendrauja su tuo, su kuo jiems įdomu.
Saudo Arabija nėra turizmo sugadinta šalis, o vietos gyventojai – mielai bendrauja su svetimšaliais.
Nors Saudo Arabijos gyventojų daugumą oficialiai sudaro arabai, tačiau realybė yra kiek kitokia. Kaip ir kitose „petrodolerių lietuje“ besimaudančiose šalyse, Saudo Arabijoje yra daug užsieniečių.
Vakariečiai daugiausiai samdomi inžinerijos, vadybos, aukštųjų technologijų darbams. Išeiviai iš Indostano pusiasalio dažniausiai dirba didelės kvalifikacijose nereikalaujančiuose darbuose.
Nors tikimybė, kad atvykęs pavėžėjas bus vietinis arabas, yra lygi maždaug 0,5, tačiau beveik visi sutikti valytojai, žemesnės kvalifikacijos statybininkai, kelio priežiūros darbininkai, greičiausiai, bus iš Pakistano ar Bangladešo.
Toks kilmės vietos skirtumas atsispindi ir santykiuose su priešinga lytimi – arabai vyrai, greičiausiai, vengs bendrauti su nepažįstama moterimi ir net taksi kalbės minimaliai, atsakys tik paklausti ar net vengs akių kontakto.
Toks kuklumas nėra būdingas ženkliai daliai išeivių iš Indostano pusiasalio ir, greičiausiai, ne be reikalo važiuojant su pavėžėju ir viename iš Rijado tunelių dingus interneto ryšiui netrukus atėjo pavežimo paslaugos programėlės klausimas – „ar viskas gerai“?
– Kokiu būdu patogiausia keliauti Saudo Arabijoje?
– Saudo Arabija – didelė šalis. Jos plotas – daugiau nei 2 mln. kvadratinių kilometrų, arba 30 kartų daugiau nei Lietuva, arba dvigubai daugiau nei Lietuva užėmė Viduramžiais. Nepaisant dydžio, šalyje gyvena tik 37 mln. žmonių, iš kurių penktadalis – sostinėje Rijade.
Įdomus geografinis rodiklis: vidutinis atstumas tarp 10 didžiausių miestų Saudo Arabijoje sudaro 627 km. Pagal šį rodiklį pajūrio gyventojams tenkanti 3 valandų kelionė automobiliu į sostinę greičiausiai pasirodytų visai nedideliu pasivažinėjimu.
Nepaisant dydžio, šalyje gyvena tik 37 mln. žmonių.
Didelius atstumus įveikti padeda geros kokybės kelių tinklas, dvi nedidelės atskiros geležinkelio sistemos ir keletas aviakompanijų. Vakarinėje šalies pakrantėje tarp Medinos ir Mekos miestų kursuoja 300 km/val. greitį išvystantys traukiniai.
Panašus ir toks pats nedidelis greitųjų traukinių tinklas veikia tarp rytinės – Persų įlankos – pakrantės miestų ir šalies centre įsikūrusios sostinės Rijado.
Automobilių kelių tinklas – nors ir retas, tačiau geros kokybės. Pagrindinis minusas, su kuriuo susiduriama nuomojantis automobilį – tai, kad į nuomos kainą įskaičiuojama tik 250 km per parą. Už šį skaičių viršijančius kilometrus reikia mokėti papildomai. Rimčiau pasivažinėjus atrodantis nedidelis papildomas mokestis gali tikrai nemaloniai išauginti sąskaitą.
Turint omenyje didelius atstumus ir prastai išvystytą vietinį ir regioninį susisiekimą, kelionę po Saudo Arabiją reiktų organizuoti derinant lėktuvų skrydžius tarp didžiųjų miestų bei vietinius autobusus ar nuomotus automobilius vietoje.
Nors šalis gana retai apgyvendinta, tarp pagrindinių miestų yra išplėtotas gana geros kokybės kelių tinklas. Galima keliauti ir vien tik automobiliu, aišku, jei nebaisu vairavimas visą dieną.
Prieš keliaudamas į Saudo Arabiją šiek tiek jaudinausi dėl legendomis apipintų vietinių vairavimo papročių.
Šalies vakaruose esančioje Al Uloje maloniai pabendravome su atvykėliais iš Kataro – jiems automobiliu teko įveikti bent 1700 km. Kuro kainos sudaro maždaug ketvirtadalį to, ką mokame Lietuvoje. „Google“ žemėlapiai veikia puikiai.
Prieš keliaudamas į Saudo Arabiją šiek tiek jaudinausi dėl legendomis apipintų vietinių vairavimo papročių. Be to, ir pats esu Kuveite ir Bahreine turėjęs nemalonių situacijų kelyje su vairuotojais iš Saudo Arabijos. Visgi eismas Saudo Arabijoje pasirodė ganėtinai ramus ir saugus, ypač jei sutinkate, kad greičio apribojimas miesto greitkeliuose iki 100 km/val. yra gera idėja.
– Ar tai brangi šalis?
– Saudo Arabija nėra brangi šalis – daugelio prekių kainos panašios kaip Lietuvoje ar net mažesnės. Žinoma, jei nesugalvosite įsigyti kiaulienos ar alkoholio.
Amžina juokų tema yra alkoholis. Oficialiai tiek alkoholio vartojimas, tiek ir įvežimas yra draudžiami. Ir draudimo laikomasi bei nerekomenduojama mėginti jo išvengti.
Pažįstami diplomatai šypsodamiesi pasakoja apie už uždarų durų vykstančius priėmimus, kur šią taisyklę pamiršta net ir vietos pareigūnai.
Nors neatrodė, kad atvykstančių keleivių bagažas būtų kaip nors tikrinamas. Na, o Medinos taksistas, paklaustas apie tai, kur Medinoje gauti alaus, labai įtikinamai paaiškino, kad Medinoje alaus, vyno ar degtinės tikrai negausite, bet jau Rijade – tai tikrai visko yra.
Saudo Arabija nėra brangi šalis – daugelio prekių kainos panašios kaip Lietuvoje ar net mažesnės.
Viešojo transporto paslaugos – pigesnės. Tiesa, miestuose beveik nėra viešojo transporto ir šį trūkumą kompensuoja pavėžėjai – puikiai veikia „Bolt“ ir „Uber“. Įdomi detalė – išsikviesti galima tik moterims skirtą ir moterų vairuojamą taksi.
Pernai metų pabaigoje Rijade buvo atidarytas metro. Metro įrengtas ant virš žemės nutiestų estakadų ir yra visiškai automatiškas – traukiniuose nėra mašinistų. Metro keleiviai, priešingai nei daugelyje kitų pasaulio šalių, kelionės metu gali mėgautis sostinės vaizdais.
