Vargo vakarienė ten buvo, o ne skalbimas. Kaip gerai, kad šiais laikais tokio šlamšto jau nebėra ir išvis kaip gerai, kad gyvename itin kokybiškų daiktų laikais. Tie dvasios ubagai, sakantys, kad prie ruso viskas buvo geriau, galėtų įsigyti „Maliutką“ ir pasitampyti su ja pusmetį, baigtųsi tada rypavimai apie laimingus laikus (o jei dar užpakalį tą patį pusmetį pasibrūžintų laikraščiu, gal ir į protą ateitų).
Reikalai būtų pasisukę kaip tam rusų berniukui Egipte.
Bet gręžimo funkcijos nebuvimas dar nebuvo blogiausia. Blogiau buvo tai, kad vieną negražų vakarą ta „Maliutka“ ėmė elektra kratyti mano mamą – Sigutę Dženkins. Kaip ji vėliau pasakojo, ji nebegalėjo atsitraukti, elektra ją tiesiog prirakino prie vandens ir purtė.
Ir kai viskas artėjo prie to, kad reikalai būtų pasisukę kaip tam rusų berniukui Egipte, iš kažkur atsirado mano tėvas Aleksas Mikaitis ir tą velnio mašiną išjungė (bent jau jis taip pasakojo, aš pats tos situacijos nemačiau, nes tuo metu lindėjau savo kambaryje ir klausiausi itin dažnai gedusio rusiško magnetofono „Majak“).
Tikrai, kartais ta elektra būna pavojinga, geriau nuo jos nenukentėti.
Tiesa, dar prisiminiau, kaip ne per seniausiai rusų turistą Egipte suvalgė ryklys. Irgi nemalonu, bet kai rimčiau pagalvoji, gal čia karma? Jei rusai Ukrainoje žudo civilius ukrainiečius, kas gali paneigti, kad tai pati gamta tam tikru pavidalu jiems atsilygina tuo pačiu?
Alžyre jų tikrai nėra daug, bet vis tiek kažkas atsitinka.
Galimai pasakysite, kad Egipte rusų turistų labai daug, tad natūraliai visada yra tikimybė, kad atsitiks kažkokių nelaimių. Gal ir taip, tačiau, pavyzdžiui, Alžyre jų tikrai nėra daug, bet vis tiek kažkas atsitinka. Kas? Eikime prie pasakojimo.

