Taigi, ponios ir ponai, – Kanarų salos. Amžinas pavasaris, palmės ir jūra, šiaudiniai skėčiai paplūdimiuose, tarsi iš atviruko. Nekilnojamojo turto agentai pastaruoju metu itin liaupsina šias salas, pamiršdami pridurti, kad intensyviai kyla gyventojų nepasitenkinimas turistais dėl dirbtinai išpūstų ir vietiniams sunkiai įkandamų kainų. Turiu pridurti, kad nekilnojamojo turto kokybė žymiai prastesnė nei Lietuvoje.
Man pačiai labai patinka Kanarų salos, bet tik žiemos metu. Vykstu ten kasmet. Vasarą – per karšta, bet čia kaip kam. Kanarų salos skirtingos, bet kai kurie neigiami aspektai jas vienija.
Paplūdimio prekiautojai
Jeigu jūs galvojate, kad ten yra kažkas panašaus kaip Lietuvos pajūryje, tai labai klystate. Lietuvoje paplūdimio prekeiviai praktiškai nematomi ir nekelia jokio diskomforto. Kanaruose, ypač pietiniuose Tenerifės kurortuose, tai pilnas nelegalaus darbo etatas, kurio darbuotojai kiekvieną rytą išsiruošia į darbą ir agresyviai priekabiauja prie poilsiautojų. Taip, taip, jūs teisingai supratote, kitaip negu agresyviu priekabiavimu to pavadinti negaliu.
Paprastai tai Afrikos piliečiai, ten gyvenantys nelegaliai, taipogi Azijos piliečiai. Kelis kartus dėl jų įkyrumo netgi teko anksčiau palikti paplūdimį.
Jeigu jūs galvojate, kad ten yra kažkas panašaus kaip Lietuvos pajūryje, tai labai klystate.
Paprastai afrikiečiai parduoda paplūdimio pledus, nors labiau tiktų apibūdinimas – paklodes. Apie tuos patiesalus yra atskira kalba. Pradinė kaina paprastai būna 25 eurai, kurią galima numušti iki 10 eurų ar dar žemiau. Daug kas susigundo juos nusipirkti, nes jie yra dideli ir būna su kokiu nors raštu, dramblio ar driežo atvaizdu.
Jeigu jūsų pledas bus baltai mėlyno rašto ar baltai juodo, o tokių dauguma, būkite atsargūs. Sakysite, na ir kuo jau tos paklodės gali būti pavojingos? Ogi tuo, kad išsimaudžius vandenyne ir atsigulus, po kelių valandų jūsų lauks siurprizas.