Franko Sinatros dainos „The Coffee Song“ žodžiai nemeluoja – Brazilijoje tikrai yra daug kavos, todėl ši šalis yra vadinama „kavos imperija“. Čia auga apie 4 milijardus kavos medelių, iš kurių 75% – mažuose ūkiuose. Kavos gamintojų Brazilijoje yra du, o gal tris kartus daugiau nei Kolumbijoje, kuri užima antrą vietą šios žaliavos gaminimo atžvilgiu.
 |
| Squidoo.com nuotr./Linksmas ir spalvingas brazilų gyvenimas neįsivaizduojamas be kvapnios kavos |
Su pavadinimu „braziliška kava“ nesisieja joks konkretus apibūdinimas. Brazilija augina daug įvairių pupelių atmainų ir rūšių. Daugiausia jos apdirbamos „sausai“ arba džiovinamos saulėje. Brazilijoje išaugintos Arabikos rūšies pupelės vadinamos „Brazils“, skirtingai nuo „Milds“ – visų kitų šiai rūšiai priklausančių pupelių. Pupelių savybės priklauso ir nuo to, ar kavamedžiai auga aukštumose ar žemumose. Geriausios yra aukštumose augančių medžių pupelės.
 |
| Linksmos ir uždegančios braziliškos kavos tradicijos |
Brazilijos kava klasifikuojama pagal tai, iš kokios valstijos ji buvo gauta ir iš kokio uosto ekspedijuojama. Iš 21 valstijos 17 gamina kavą, tačiau vos keturios iš jų – Parana, Sao Paulo, Minas Gerais ur Espirito Santo – tiekia 98% visos produkcijos. Dar labiau stebina tai, kad net 50% visos produkcijos yra tiekiama iš Parana valstijos.
 |
| Linksmos ir uždegančios braziliškos kavos tradicijos |
Apskritai, kava Brazilijoje yra svetingumo simbolis. Visi į namus užsukę žmonės būtinai vaišinami vietos kavos gėrimu, vadinamuoju „cafezinho“. Kuris savo ruožtu yra mažybinis kavos pavadinimas portugalų kalboje. Linksmieji brazilai net neįsivaizduoja, kaip galima pasitikti svečius be kavos, o kavos gėrimas turi būti smagus ir trykštantis energija bei juoku.
 |
| Linksmos ir uždegančios braziliškos kavos tradicijos |
Gerdami kavą brazilai gana garsiai šnekučiuojasi, pertraukinėja vienas kitą, juokiasi – tai šios tautos būdas bendrauti, ir nieko nemandagaus tokiame elgesyje nėra.
Kavą brazilai geria visur ir visada, galbūt būtent tai suteikia jiems šitiek jėgų ir energijos. Net verslo derybų metu įprasta išgerti „cafezinho“.
Taigi kava, kaip ir sambos ar bosanovos ritmai teka brazilų kraujyje. Todėl nuo išgeriamų keliasdešimties puodelių kavos per dieną jiems tikrai nepasidaro silpna.
 |
| Linksmos ir uždegančios braziliškos kavos tradicijos |
Jei norite suprasti brazilų kultūrą, perprasti jų būdą ir pažinti šalį – pradėkite nuo kavos. Šio gėrimo garbei rengiami festivaliai ir degustacijos, be to, visi šokių maratonai ar vakarai kvepia taip pat kava. Brazilija – tai sambos, rumbos, spalvų ir kavos aromato samplaika – taip savo šalį dažnai pristato patys brazilai.
 |
| Linksmos ir uždegančios braziliškos kavos tradicijos |
Atsižvelgiant į tai, kad yra auginama daugybė kavos rūšių, Brazilijos kava gali patenkinti kiekvieną skonį. Iš šalies šiaurės yra kilusios pupelės, nokstančios plantacijose, esančiose netoli jūros kranto, su lengvai jūrą primenančiu jodo prieskoniu. Ji yra eksportuojama į Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus ir Rytų Europą.
Viena iš įdomiausių, degustacijos vertų atmainų yra „šlapiu būdu“ apdirbama Bahia. Ją gauti nėra lengva, nes geriausios rūšys keliauja į Jungtines Valstijas ir į vidaus rinką, be to, reikia atsiminti, kad Brazilijoje suvartojama daugiausiai kavos vienam gyventojui.
 |
| Linksmos ir uždegančios braziliškos kavos tradicijos |
Iki Antrojo pasaulinio karo beveik pusė pasaulio kavos buvo pagaminta Brazilijoje, šiuo metu tai sudaro tik 30%. Nepaisant to, Brazilijos kavos derlius vis dar lemia pasaulio rinkų kainas.
Nuo to laiko, kai 1720 metais į Braziliją iš prancūzų Guanos buvo atvežti pirmieji kavamedžiai, ši produkcija tapo kontroliuojama. Iki 1990 metų kavos pramonė buvo priklausoma nuo valstybės, kuri reguliavo šią sritį ir kontroliavo kainas. Valstybė diktavo mažiausias supirkimo kainas ir kaupė perteklių. Prieš Antrąjį pasaulinį karą pasitaikė, kad minėtas perteklius padidėjo net iki 78 milijonų maišų, todėl turėjo būti sunaikintas: dalis buvo sudeginta, o dalis paskandinta.
Nuo 1990 metų Brazilijos kavos gamybą valdo laisvosios rinkos dėsniai. Ankstesnę valstybinę instituciją – „Instituto Nacional Brasileiro do Cafe“ (IBC) pakeitė kita – „Secreteria Nacional de Economia“ – kuri nesikiša į gamintojų reikalus. Gamintojai derasi dėl kainų tiesiogiai su eksportuotojais. Pastarųjų veiksmai priklauso nuo vyriausybės, kuri veda jų registrą ir išduoda leidimus.
