Dievaži, yra nesąmonė, kad turim antrą islandišką vasarą iš eilės. Nei ką vasariško nuveiksi, nei prie jūros nuvyksi. O jei ir nuvyksi, vaikščiosi po paplūdimį su striuke ir įtikinėsi save, kad tai irgi smagu. Ir kai per tankių debesų plyšelį minutei išlįs šykšti saulė, kareivišku tempu nusimesi rūbus, nusifotografuosi ir įkelsi nuotrauką į instagramą, kad kiti pavydėtų, kaip tau gera prie jūros.
Ir tai net nėra pokštas, pats mačiau, kaip žmonės taip daro. Paskui žaibiškai apsirengsi ir toliau beprasmiškai vaikštinėsi jausdamasis kaip rudenį. Taip apmaudu dėl tokių prastų orų, negaliu.
Užvakar, pavyzdžiui, sėdėjau savo Vilniaus biure, lauke lijo ir vienu momentu stiklu riedantys lašai padarė tokį vaizdą, tarsi už lango snigtų. Net krūptelėjau, pamenu. Matote, ką su žmogaus nervais daro prasta vasara.
Nesąmonė, kad turim antrą islandišką vasarą iš eilės.
Bet gal užteks bambėti apie orus – ir pakeisti nieko negali ir, įtariu, užknisa skaityti. Pažiūrime, kas be jų yra smagesnio mūsų pajūryje.
