Mokslininkų atradimas keičia požiūrį į žmogaus kilmę: DNR rasta „protėvių vaiduoklių“ pėdsakų

JAV tyrėjai žmogaus DNR aptiko dviejų iki šiol nežinomų homininų grupių pėdsakų. Homininams priskiriami šiuolaikiniai žmonės, neandertaliečiai ir kitos žmogaus evoliucijos linijos. Viena iš šių grupių kilo Afrikoje maždaug prieš 50 tūkst. metų. Apie jos egzistavimą buvo spėliota ir anksčiau, tačiau iki šiol tai nebuvo įrodyta.

Kita linija – vadinamieji „superarchajiški“ homininai – yra kur kas senesnė. Manoma, kad ji siekia maždaug 1,8 mln. metų. Tyrėjų teigimu, ši grupė kryžminosi su denisoviečiais – kita išnykusia homininų grupe, kaip ir neandertaliečiai nebeišlikusia iki šių dienų.

Jų DNR susimaišė Eurazijoje, o denisoviečiai po tūkstančių metų dalį šios „superarchajiškos“ DNR perdavė šiuolaikiniams žmonėms. Manoma, kad šių „vaiduokliškų“ genetinių pėdsakų šiuolaikinių žmonių genome gali būti panašiai tiek, kiek ir neandertaliečių DNR – apie 1 procentą.

„Aptikome, kad apie 2 proc. šiuolaikinio žmogaus genomo yra kilę iš archajiškų homininų“, – sakė vienas iš tyrimą atlikusių Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų Yulinas Zhangas.

„Kalbant apie šią „vaiduoklišką“ liniją, tiek šiuolaikiniai afrikiečiai, tiek ne Afrikos populiacijos paveldėjo panašų jos genetinį kiekį. Kiekvienas žmogus turi maždaug nuo 0,5 iki 1 proc. genomo, paveldėto iš šios „vaiduokliškos“ linijos“, – aiškino jis.

Johnso Hopkinso universiteto podoktorantūros tyrėjas ir vienas pagrindinių tyrimo autorių Arjunas Biddanda portalui „Phys.Org“ sakė: „Superarchajiškas atradimas yra ypač jaudinantis, nes jis atskleidžia genetinį indėlį iš žmogaus evoliucijos linijos, gyvenusios daugiau nei prieš milijoną metų, nors iš tos populiacijos neturime jokios sekvenuotos DNR.“

Anksčiau manyta, kad „vaiduokliška“ DNR egzistuoja šiuolaikinių Afrikos gyventojų genome. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad jos panašiai aptinkama tiek tarp afrikiečių, tiek tarp ne Afrikos populiacijų. Tai leidžia manyti, kad didelė dalis kryžminimosi vyko dar prieš tai, kai Homo sapiens pradėjo plisti už Afrikos ribų.

Šie duomenys taip pat sustiprina teorijas, kad šiuolaikiniai žmonės yra sudaryti iš įvairių išnykusių homininų genetinio palikimo. Tai rodo, kad skirtingos žmonių giminės šakas tūkstančius metų siejo kryžminimasis, galiausiai prisidėjęs prie tokių žmonių, kokie esame šiandien, susiformavimo.