Taigi – kas įdomesnio Burgase ir aplink jį?
Miestas ir gamta
Aplink Burgasą yra trys dideli ežerai – reikšmingi ir ekonominiu, ir ekologiniu požiūriu. Verčiausias dėmesio turbūt Atanasovsko ežeras – ir todėl, kad jame galima pamatyti egzotiškųjų rožinių flamingų, ir tuo, kad jame išgaunama druska.
Nuvykti pasižiūrėti druskynių ir šiaip įdomu – jos driekiasi plačiai, didžiuliai vandens plotai „sukapoti“ į keturkampes skiautes – o jei pavyks apsilankyti tinkamu laiku, pamatysite, kaip vanduo nusidažo sodriai rožine spalva.
Pats Burgasas – pilkokas, pramoninis, tačiau jį gelbsti Jūros sodas (Sea Garden, Morska gradina) – miestą garsinantis didžiulis parkas, nusidriekęs išilgai pakrantės.
Burgaso gyventojai pagrįstai didžiuojasi vienu gražiausių parkų Balkanuose.
Jūros sodas ne tik puikiai prižiūrėtas, bet ir pilnas miestui reikšmingų objektų: čia yra ir kazino, ir įvairių skulptūrų žymiems Bulgarijos kultūros veikėjams, ir vasaros terasa, sporto aikštelių, fontanų, net koplyčia ir, žinoma, daugybė restoranų ir kavinių.
Jūros sodą verta aplankyti bet kokiu oru, pasivaikščioti ilgiau ir patyrinėti skirtingus šio įspūdingo parko kampelius. Romantiškam pasvajojimui puikiai tiks dar vienas miesto simbolis, iš parko toli į jūrą nutiestas tiltas, vadinamas tiesiog „Tiltu“ – „Most“.
Maistas
Vien jis gali būti gera priežastis apsilankyti Bulgarijoje! Šalies virtuvė įvairi ir turtinga – joje susilieja slavų, persų, turkų ir graikų virtuvių bruožai, o norint ne tik visko išragauti, bet ir rasti autentiškos atmosferos, geriausia eiti į „mehaną“ – taip čia vadinamos tradicinės tavernos.
Ką išvysite meniu? Daug grilio patiekalų, pajūryje, taigi ir Burgase – žuvies. Būtina pargauti garsiųjų šopska salotų (panašios į graikiškas, tik sūris ne pjaustomas, o užtarkuojamas ant daržovių), labai gaivios šaltsriubės tarator, ir žinoma, bulgarų pasididžiavimo – jogurto.
Bulgarai išties labai mėgsta savo jogurtą ir net tvirtina, kad tai – būtent jų išradimas. Ar tikrai – nežinia, tačiau tiesa, kad bulgarų mokslininkas atrado tik šiam regionui būdingą bakteriją Lactobacillus bulgaricus paverčiančią pieną rūgštoku, lengvu jogurtu, kuris skiriasi nuo graikiškojo ir turkiškojo.
Bulgarų mokslininkas atrado tik šiam regionui būdingą bakteriją Lactobacillus bulgaricus paverčiančią pieną rūgštoku, lengvu jogurtu, kuris skiriasi nuo graikiškojo ir turkiškojo.
Bulgarai savojo jogurto valgo daug ir gamina su juo įvairiausių patiekalų, padažų ir garnyrų – sėkmės degustuojant!
Ilgai degustuoti galima ir daugybę vietinio vyno rūšių, jis skanus, nors nacionaliniu gėrimu laikoma rakija – stipri, saldi, o ją gerti bulgarai mums patarė užkandant šopska salotomis.
Dar vienas įdomus vietinis atradimas – fermentuotas iš grūdų gaminamas gėrimas boza – pasak bulgarų, jis labai sveikas ir nuostabiai gaivina. Tiesa, jis gana specifinio „prarūgusio“ skonio ir greičiausiai patiks ne visiems...
Žmonės ir papročiai
Kokį įspūdį palieka vietiniai? Draugiški, paprašyti pagalbos, mielai padeda ir pataria, jaunimas laisvai kalba angliškai, vyresnioji karta – ir rusiškai, taigi bendrauti lengva. Atrodo, į taisykles žiūrima atsainokai, ypač į kelių eismo taisykles.
Automobilių nuomos agentūroje mums pataria vairuoti labai atsargiai, jokiu būdu neimti pavežėti migrantų ir vengti bet kokių reikalų su policija. Patarimų klausėme, ir turbūt ne veltui – pakelėse teko matyti ne vieną avariją.
Stebint vietinių papročius turbūt labiausiai pribloškia tai, jog daugumoje kavinių ir restoranų viduje rūkoma! O rūko bulgarai, regis, daug – ir vyrai, ir moterys, ne taip, kaip pas mus tokias populiarias elektronines cigaretes, o „senamadišką“ tabaką.
Taip pat pribloškia ir linksmos paauglių grupelės kaljano baruose – pasiteiravusi, ar nepilnamečiams leidžiama rūkyti, vienas kaljanistas su šypsena paaiškina, kad teoriškai ne, bet: „jei baro savininkas leidžia, leidžiam ir mes“.
Labai bulgariškas būdas gerai praleisti laiką yra nueiti į „diskoteką“ – taip vadinami naktiniai klubai, kuriuose grojama „čialgos“ muzika – bulgariško folkloro, rytietiškų ritmų ir šiuolaikinio disko-pop mišinys.
Tokiuose klubuose mėgsta pasirodyti rožes pardavinėjančios moterėlės, už gėlės prašančios beprotiškos kainos. Pasak kalbintų bulgarų, tos apsukrios pardavėjos per vakarą susirenka solidžias sumas, nes įsilinksminę, nuo rakijos ir čialgos apsvaigę vyrai savo simpatijoms dosniai priperka tokių rožių!
Miesteliai
Grožiu ir istoriniu paveldu Burgasą neabejotinai nukonkuruoja šalimais esantys Sozopolis ir Nasebaras – abu miestukai labai populiarūs, įdomūs ir lengvai pasiekiami tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu.
Pakeliui į Sozopolį verta stabtelėti Arko pusiasalyje – atokiau nuo pagrindinių kelių lankytojų čia laukia apgriuvęs bokštelis, skambiai pavadintas „Arko virtove“ – jokia ne tvirtovė, tačiau nuo jo atsiveria puikus vaizdas į įspūdingas raižytas pakrantes ir smėlėtus paplūdimius po stačiomis uolomis.
Pats Sozopolis – žavus „atvirukinis“ pajūrio miestelis, puikiai tinkantis romantiškai pusdienio išvykai. Po didelio ir pilko Burgaso jaukus senamiestis su akmenimis grįstų gatvelių labirintais ir charakteringais mediniais bei akmeniniais nameliais – tikra atgaiva akiai.
Jei patinka istorija, Sozopolyje bus ką veikti ir ilgiau. Čia pilna cerkvių ir koplytėlių, kai kurios – gerai pasislėpusios tarp namų arba mažytės ir prigludusios prie žemės – dairykitės įdėmiai.
Įdomu tai, kad XIX–XX amžių sandūroje mieste gausėjant gyventojų, jie ėmė statyti namus vis glaudžiau, šalia šventovių bei koplytėlių ir kartais apsitverdavo tvoras į savo kiemą „priimdami“ ir senovinį pastatą – taip kai kurios koplyčios neoficialiai tapo privačiomis ir dabar nuo lankytojų akių jas slepiasi uždaruose kiemeliuose.
Na, o ekskursija į Nasebarą turbūt visiems Burgaso svečiams tampa „vyšnaite ant torto“.
Už maždaug 30 kilometrų į šiaurę nuo Burgaso esantį nuostabų senovinį miestą, kuriame nuo istorinio paveldo apsvaigsta galva, aplanko beveik visi, kas svečiuojasi šiame regione, todėl šiuo požiūriu apsilankyti Nasebare ne sezono metu yra geriau – mažiau grūsties su turistų grupėmis.
Šis UNESCO paveldo sąraše esantis jau 3000 metų gyvuojantis miestelis turi kuo pasigirti: tvirtinama, kad jis buvo viena pirmųjų vietų pasaulyje, kur pradėtos naudoti monetos, taip pat teigiama, kad čia yra daugiau bažnyčių ir šventovių vienam gyventojui nei bet kur kitur pasaulyje – iš viso suskaičiuojama net 40 religinių pastatų.
Visų jų aplankyti tikrai nereikia – pakanka tiesiog paklaidžioti vaizdingomis gatvelėmis, kur už kiekvieno posūkio laukia tobulų atostogų nuotraukų kadras. Akivaizdu, kad Nasebaras labai turistinis – čia pilna suvenyrų krautuvėlių, o pardavėjai ir kavinių savininkai gali būti įkyroki – visi kviečiasi vidun.
Bendras įspūdis
Ar verta atostogauti Bulgarijos Saulėtoje pakrantėje?
Tiems, kas jaučia alergija sovietiniam palikimui ir balkaniškai netvarkai, teks nusiteikti, kad Bulgarijoje bus nemažai ir vieno, ir kito. Tačiau trūkumus atperka gamtos grožis, skanus maistas ir istorinis paveldas, kurio ši šalis turi tikrai daug.
Tiesa, ieškant pigių atostogų Bulgarijos pajūris gali šiek tiek nuvilti – maisto, apgyvendinimo, daugumos paslaugų ir pramogų kainos čia panašios, kaip Lietuvoje arba vos žemesnės.
