Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Neatrasta kalnuotoji Škotija: ką būtinai turite pamatyti savo akimis

Vis daugiau lietuvių, atsikandę masinio turizmo malonumų, skuba ieškoti žemėlapyje netradicinių keliavimo vietų. Viena iš tokių – Škotija. Nors ji nėra lengvai pasiekiama, tačiau tikriems keliautojams šio krašto gamta ir kultūros paveldas palieka neišdildomą įspūdį.
Dankansbio kyšulys (Duncansby Head)
Dankansbio kyšulys (Duncansby Head) / Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr.

Daugelis žino, kad Škotija yra Jungtinės Karalystės dalis. Kad jos gyventojai dėvi trumpus sijonus, gurkšnoja palaimą teikiantį gėrimą, groja dūdmaišiu, yra užsispyrę, kaip penki mūsų žemaičiai ir garsėja nepaprastu laisvės siekimu.

Taip pat, žino kad tame krašte nuostabi gamta: kalnai, slėniai, sraunios upės, kasdien pliaupia lietūs, o Loch Neso ežere gyvena kažkokia pabaisa. Tai turbūt ir viskas. Nors tai yra gana daug, tačiau pasitenkinti vien žinojimu – vis tiek per maža. Škotija yra tas kraštas, kurį tiesiog būtina pamatyti savo akimis.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Urkvuharto pilies griuvėsiai ant Loch Neso ežero kranto
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Urkvuharto pilies griuvėsiai ant Loch Neso ežero kranto

Beribė žaluma

Škotija savo dydžiu nedaug lenkia mūsų kraštą, tačiau gamtos įvairovės škotams galėtume pavydėti. Visų pirma dėl to, kad jų krašte vyrauja šilojais ir viržiais apaugusios aukštumos bei kalnai. Nors jie gerokai nugludinti ledyno, banguojantis paviršius suteikia Škotijai kažkokio nenusakomo šarmo. Kur bekeliautum, į akis krinta žaluma: pievų, ganyklų, miškų.

Vingiuota kranto linija, vagodama įlankėles ir kyšulius, tęsiasi tūkstančius kilometrų. Laukiniai smėlio paplūdimiai, pasakiško grožio įlankos ir akmenų sangrūdos krantuose suteikia šio krašto gamtai būdingos šiaurietiškos dvasios.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Skajaus sala
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Skajaus sala

Škotijoje, žinia, dažni rūkai, netrūksta lietaus, o vėjas pučia iš keturių pusių. Tačiau kokia paslaptis tūno tame rūke! Jam prasisklaidžius, kraštovaizdis akimirksniu prisipildo įmantriausių formų. Nesvarbu, kad kraštas šiauriau Lietuvos, tačiau dėl Atlanto artumo čia nebūna žiemos, todėl pievos žaliuoja ištisus metus. Nebūna ir kaitrios vasaros, dėl kurios reikėtų leipti.

Net negyvenant Škotijoje galima teigti, kad gamta yra šio krašto gyventojų pasididžiavimo objektas. Gal todėl ir patys škotai yra tarsi kitokio sukirpimo žmonės. Gamta juos nuteikia filosofiniam požiūriui į viską, kas supa aplink.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Istoriniai „Callanish“ stovintys akmenys, Luiso sala
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Istoriniai „Callanish“ stovintys akmenys, Luiso sala

Išdidus kraštas

Škotai yra patriotizmo pavyzdys kitoms tautoms. Kiekvienas save gerbiantis škotas prie namo būtinai išsikels Škotijos vėliavą. Nors Škotija nėra jokia savarankiška valstybė, o tik Jungtinės Karalystės dalis, tačiau nepriklausomybės troškimas yra gyvas.

Visuose stambesniuose keliuose, kertančiuose Anglijos–Škotijos sieną, stovi išdidūs ženklai, perspėjantys, kad jau „Scottish Borders”. Nors ši siena viso labo administracinė riba, bet sustoja prie jos daugelis. Įsiamžinti jos fone kiekvienam svečiui – garbės reikalas.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Škotijos siena
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Škotijos siena

Bendraujant su škotais, susidaro įspūdis, jog šie išdidūs ir savimi pasitikintys žmonės ne itin patenkinti Anglijos kaimynyste. O girti ar tiesiog užsiminti apie kaimynę būtų labai neapdairu. Virš 5 mln. gyventojų turinti Škotija yra Jungtinės Karalystės dalis, o lyginant su Anglija tėra labai retai gyvenama provincija.

Istoriškai taip susiklostė, kad maždaug prieš 300 metų buvo sudaryta Škotijos ir Anglijos unija. Nors šiandien Škotija turi savo parlamentą, svarus ir teisinę sistemą, tačiau širdyje nemažai škotų jaučia tai, ką jautėme mes. Skirtumas tas, kad mus okupavo, o škotai su anglais susijungė iš išskaičiavimo.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Škotijos kraštovaizdis
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Škotijos kraštovaizdis

Tais senais laikais Škotijos ekonomika šlubavo, o Anglija kariavo su Prancūzija. Taigi anglai tos unijos norėjo, o škotai patys sutiko. Nors jie keliems šimtmečiams neteko savo parlamento, bet gavo priėjimą prie Anglijos rinkos, išvengė galimos anglų invazijos ir gavo nemažai nuolaidų bei galimybę išsaugoti savo tautinį identitetą.

Edinburgas – kitoks nei visi

Škotų niekaip nepavadinsi kaimiečiais, nes jie nuo seno plėtojo miestietišką kultūrą. Geriausias to pavyzdys – sostinė Edinburgas. Tai antras pagal dydį Škotijos didmiestis po pramonės galiūno Glazgo.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Edinburgas
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Edinburgas

Edinburgas visiškai nepanašus į Londoną ar kokį kitą didelį Anglijos miestą. XI a. įkurtas miestas yra sudarytas tarsi iš dviejų dalių: senamiestis su savita istorine architektūra ir viduramžių laikus menančių gatvių išplanavimu bei naujamiestis su nuo pramonės perversmo laikų atsiradusiu išplanavimu.

Karalienė Viktorija, 1840 m. pirmą kartą apsilankiusi Edinburge, susižavėjusi aiktelėjo: „Tai nepanašu į nieką kitą, ką man teko matyti! Tai nuostabu! Štai kur aš norėčiau gyventi...“

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Šv. Gilo katedra Edinburge
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Šv. Gilo katedra Edinburge

Škotai dažnai pasigiria, kad jų sostinė stovi ant septynių kalvų, tuo pabrėždami jos statusą. Ir tai ne šiaip kalvos. Daugelio nuostabai kitados tai buvo ugnį spjaudantys ugnikalniai. Tačiau per šimtus milijonų metų iš didingų kalnų gamta paliko tik kalvas, o juodos spalvos uolienos tapo puikia statybine medžiaga. Nors dėl jos senosios miesto dalys atrodo kiek niūrokai, būtent šis ypatumas suteikia miestui autentiškumo.

Čia visko apsčiai, tad miestui būtina skirti bent kelias dienas. Žygiuojant per senamiestį karališkąja mylia pro akis plaukia senovė: Edinburgo pilis, Šv. Gilo katedra, Škotijos parlamentas, vienas už kitą senesni ir įmantresni pastatai, o kam užteks kantrybės – pasieks pačios karalienės rezidenciją Holirudo rūmus. Nors ji čia reta viešnia, bet jos vizitai tikras įvykis škotams.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Edinburgo pilis Edinburgo senamiestyje
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Edinburgo pilis Edinburgo senamiestyje

Senamiesčio prieigose vizito prašosi nemokama Nacionalinė galerija, seniausias miesto pastatas Šv. Margaritos koplyčia ir memorialas rašytojui Valteriui Skotui. Būtina pamatyti ir paminklą bene garsiausiam škotui – Deividui Livingstonui. Jeigu oras geras, sostinę galima efektyviai apžiūrėti iš važinėjančio bestogio autobuso.

Pilių paslaptys

Škotija be pilių – kaip Lietuva be krepšinio. Čia vos ne kiekvienoje gyvenvietėje stūkso pilis arba jos griuvėsiai. O kiek dar jų slepiasi miškų ir parkų tankmėse, nuošaliose paežerėse. Nemažai pilių mena škotų nepriklausomybės kovas ir yra jų pasididžiavimas. Kiekvienam tikram škotui kraujas ima venomis greičiau tekėti, kai kalbama apie Stirlingo pilį.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Stirlingo pilis ir kapinės
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Stirlingo pilis ir kapinės

Ji susijusi su įvykiu, kurį galima palyginti su mūsų Žalgirio mūšiu. 1297 metų rugsėjo mėnesį šalies legenda tapusio Williamo Wallace’o vadovaujama škotų sukilėlių kariuomenė sumušė anglus ir įsiveržė į Šiaurės Angliją.

Nepamirštamą įspūdį palieka Eilean Donan pilis Škotijos kalnuose. Ne tik ši, bet ir daugelis kitų pilių bei tvirtovių tapo filmavimo aikštelėmis kino filmams apie senovę.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Eilean Donan pilis
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Eilean Donan pilis

Pilys Škotijoje ne tik puikūs reginiai, lankomi muziejai ar privatus turtas. Jose arba jų apsuptyje škotai mėgsta rengti vakarėlius, koncertus, pokylius. Pavėsinėse įsitaisiusios aristokratiškos damos baltomis pirštinėmis gurkšnoja putojantį gėrimą, o vyrai su frakais prie taurių šnekučiuojasi.

Senosios tradicijos čia labai gerbiamos, tačiau kiekvienas turi žinoti savo padėtį visuomenėje. Į kai kurių pilių vidų nepateksi, tačiau iš tolo grožėtis gali visi.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Šv. Andriejaus katedros griuvėsiai
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Šv. Andriejaus katedros griuvėsiai

Loch Neso pabaisa tebegyvena

Nesvarbu, kad netikite mitais ir legendomis, pasakomis ar prasimanymais. Tačiau nuvykus į Škotiją būtina pamatyti Loch Neso ežerą. Tai didžiausias iš Glenmoro ežerų. Panašus į upę, nes siauras ir labai ilgas, nusidriekęs net 37 kilometrus, o plotis tesiekia 1,5 kilometro. Iš visų pusių jį supa kalnai.

Labai gilus, giliausia jo vieta siekia per tris šimtus metrų. Tokiose gelmėse tikrai yra kur tūnoti Nesei. Jai skirtas visas muziejus! Jame apsilankius net ir didžiausias skeptikas ima tikėti, kad Nesė iš tikrųjų gyvena.

Tai liudija vaizdo įrašai, nuotraukos, liudininkų ir mokslininkų pasakojimai. Čia tiek įrodymų, kad net abejonių nekyla, tačiau kiekviena ekspozicija užbaigiama žodžiais „Norite tikėkite, norite – ne“. Na, o patys škotai, supažindindami su Loch Neso ežero legenda, šmaikštauja, kad Nesė paprastai pasirodo po 15-ojo bokalo alaus. Minios turistų per metus šiame muziejuje palieka milijonus svarų.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Keliautojai prie Loch Neso ežero Urkvuharto pilies griuvėsių
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Keliautojai prie Loch Neso ežero Urkvuharto pilies griuvėsių

Tikrieji škotai

Ne tik Vilniaus gatvėse galima pamatyti škotus nacionaliniais drabužiais. Šis pasididžiavimą keliantis atributas į akis krinta ir Škotijos miestuose bei miesteliuose. Škotai šį drabužį labai gerbia ir vyrų su sijonais (kaip mes sakome), vienodai galima sutikti ne tik per šventes, bet ir darbo vietose bei buityje.

Tikrasis tokio apadro pavadinimas yra kiltas, o jo spalva ir raštas pasirenkamas ne šiaip pagal norą. Bet kurio kilto spalva nurodo, kokiai giminei ar vadinamajam klanui priklausoma, o tokios šaknys gali siekti viduramžių laikus.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Škotas su kiltu ir dūdmaišiu Skajaus saloje
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Škotas su kiltu ir dūdmaišiu Skajaus saloje

Didžiausią smalsumą visiems kelia tai, kad po kiltais nėra jokio apatinio trikotažo. Ir tai yra teisybė. Tikri škotai laikosi visų tradicijų. Na, o patys jie šiek tiek šmaikštaudami, šiek tiek teisybę sakydami, turi savo versiją nacionalinio drabužio atsiradimo istorijai paaiškinti: „Škotai kiltus vilkėdavo tam, kad greičiau galėtų nuogą užpakalį anglams parodyti“.

Grampiano kalnuose, upių slėniuose ir šiaip visokiose palaukėse škotai be atvangos gamina viskį. Šio tauriojo gėrimo daryklų ir degustavimo centrų įsikūrę veik šimtas. Per juos driekiasi viskio keliai, kuriais be perstojo juda smalsūs turistai.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Viskio darykla Ailos saloje
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Viskio darykla Ailos saloje

Ekskursija po tokį fabrikėlį trumpa, bet būtina. Reikia tik gėrėtis, kaip škotai didžiuojasi gėrimų gamyba ir turistams aiškina kubilų, vamzdžių bei vamzdelių paskirtį. Degustacija, o po jos palaimingo gėrimo pirkimas beveik neišvengiamas. Jei ne sau, tai dovanų.

Artimiausios kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ kelionės į Škotiją (autobusu ir lėktuvu) 2019 metų birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Grūda
Grūda

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas