378 eurai – tiek L.Matekonytei kainavo būtinosios išlaidos: skrydis ir savaitės nakvynės San Migelio saloje.
„Užmetus akį į kelionių agentūrų pasiūlymus, visada atrodė, kad kelionės į Azorų salas yra labai brangios. Nepaisant to, jos seniai buvo svajonių sąraše. Matyt, kiekvienai kelionei ateina savo laikas.
Dažniausiai lėktuvų bilietų ieškome per „Skyscanner“ programėlę arba stebime avialinijų reklamas ir kelionę planuojame likus nedaug laiko iki kelionės. Taip užmatėme „AirBaltic“ siūlomą gerą kainą iš Vilniaus iki Lisabonos – apie 160 eurų. Žinojome, kad iš Lisabonos vietiniai skrydžiai nėra brangūs.
O nakvynei saloje pasirinkome didelį butą per „Airbnb“ puslapį, kad tilptų ir patogiai jaustųsi visa mūsų 5 žmonių kompanija. Butas mums visiems savaitei kainavo apie 500 eurų. Automobilį ėmėme iš pigesnių variantų, nes sala nėra didelė“, – kaip pavyko taupiai pakeliauti, pasakojo palangiškė.
Atlanto vandenyne esantis, Portugalijai priklausantis vulkaninės kilmės salynas Azorai – tai 9 skirtingo dydžio salos, didžiausios iš jų – San Migelis bei Terseira.
Daug kur skelbiama, kad šis salynas išsiskiria laukinės gamtos grožiu, užgesusių ugnikalnių krateriuose mirgančiais ežerais ir gardžiu maistu.
Tiesa, L.Matekonytės kompanija pasirinko ne patį palankiausią metą ten keliauti – lapkričio antrąją pusę. Nepaisant to, peno akims pakako su kaupu.
„Mes nusprendėme rizikuoti ir vykti ten lapkritį, nes žinojome, kad tokiu metu ten dar yra šilta lietuviška vasara, be to, yra terminiai baseinai, kur galima pasimaudyti bet kokiu oru. O gamta Azorų salose graži visais metų laikais“, – pasakojo palangiškė.
Visgi ji pripažino, kad lapkritis gal ir nėra pats tinkamiausias laikas ten keliauti, nes saloje dažnai būna apniukusių dienų, kai negali pamatyti visų vulkaninių lagūnų grožio, tuo laiku jau nebėra gražių hortenzijų žiedų ir gali dažniau pasitaikyti lietingų vėjuotų dienų.
„Pirmąsyk teko pasijausti nejaukiai, kai lėktuvui nepavyko nusileisti iš pirmo sykio. Su nerimu laukėme kito bandymo nutūpti. Iš antro sykio viskas pavyko, bet matėsi, kad buvo supanikavusių keleivių“, – prisiminė keliautoja.
Visgi gal labiau siūlyčiau rinktis tokiai kelionei rugsėjį ar spalį
Kaip vieną iš pliusų keliauti ne sezono metu ji įvardijo mažesnes kainas. Puiku ir tai, kad tuo metu saloje buvo mažiau turistų, buvo galima pasidžiaugti gražiai išpuoštais kalėdiniais miesteliais.
„Visgi gal labiau siūlyčiau rinktis tokiai kelionei rugsėjį ar spalį“, – svarstė L.Matekonytė.
Lietuvių kompanija pasirinko San Migelio salą, nes būtent joje yra terminiai baseinai. Be to, ši sala didesnė nei kitos ir atrodė, kad jos savaitei pasižvalgyti visiškai pakaks.
„Į kitas salas nebevykome, nes ne sezono metu laivai į kitas salas neplaukia, o skraidyti lėktuvais su persėdimais Portugalijos žemyne nesinorėjo.
Pasiteiravus, kas labiausiai patiko šioje saloje, lietuvė nedvejodama atsakė, kad gamta.
„Visur daug žalumos, apžvalgos aikštelėse padaryti mini parkeliai, kur galima prisėsti ir pasimėgauti salos vaizdais, žydinčiomis gėlėmis.
Stebino gamtos įvairovė: juodas pliažas prie vandenyno, daug įvairių krioklių, galima pasivaikščioti miškais ir mėgautis gamtos garsais, gražūs vulkaninių ežerų vaizdai.
Taip pat labai patiko pasimaudyti terminiuose baseinuose, kuriuos iš visų pusių supa daug gražių augalų.
Patiko, kad sala nėra taip tankiai apgyvendinta kaip, pavyzdžiui, Madeira, galima atrasti Islandiją ar Farerų salas primenančių vietų“, – pasakojo palangiškė.
Lietuvių akis džiugino ir arbatų plantacijos, buvo įdomu pamatyti, kaip šiltnamiuose auginami ananasai.
Džiugino ir arbatų plantacijos, buvo įdomu pamatyti, kaip šiltnamiuose auginami ananasai.
Pasiteiravus, ar sužavėjo taip giriamas Azorų salų maistas, lietuvė pripažino, kad šioje sferoje teko ir nusivilti.
„Šiaip maistas buvo skanus, išskyrus vieną patiekalą – troškintą aštuonkojį. Pirmąją kelionės dieną užsukome į vietinių išgirtą kavinę, kur neva pats geriausias saloje ruošiamas aštuonkojis. Jis buvo troškintas vyne ir kažkoks rūgštus. Nė vienam iš mūsų kompanijos tas patiekalas nepatiko… Nepalyginsi, kai valgėme ant grilio keptus aštuonkojus Tenerifėje.
Azorų saloje yra vieta Furnas, kur verda vulkaninių ugnikalnių sieros slėnis. Ten vietiniai restoranai yra pasidarę duobes, į kurias įkiša didelius puodus su maistu. Taip troškintą maistą patiekia savo restoranuose.
Pietaudavome skirtingose salos vietose. Dienos metu daugelis kavinių siūlo švediško stalo principu patiekiamus pietus, kai susimoki 12–17 eurų ir gali valgyti viską, ką nori ir kiek telpa.
Žinoma, taip kyla pavojus persivalgyti, nes kas skanu, norisi pakartoti“, – pasakojo lietuvė ir neslėpė, kad buvo dienų, kai keliautojai valgė ir kinų kavinėje, kur sumokėjus 12 eurų buvo galima ragauti įvairius sušius, keptas krevetes ir kitus patiekalus.
„Keliauti savarankiškai tikrai verta, nes tada galima mėgautis vaizdais neskubant, pasibūti ilgiau, kur gražu, ir yra savotiška patirtis“, – sakė L.Matekonytė.
