Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Nepraleiskite poilsiaudami pajūryje: Klaipėdoje sutartines traukia „choristai“ iš šiukšlių

Įsibėgėjant atostogų sezonui, gyvenantiems ar poilsiaujantiems Lietuvos pajūryje pasiūlyta dar viena lankytina vieta. Pirmosiomis liepos dienomis prie Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro išsirikiavo menininkės Agnės Kišonaitės instaliacijos „Choras“ herojai.
Menininkės Agnės Kišonaitės instaliacija „Choras“
Menininkės Agnės Kišonaitės instaliacija „Choras“ / Alfonso Mažūno nuotr.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, iš antrinių atliekų suformuotas „choras“ atlieka specialiai pajūriui sukurtą kūrinį, taip siųsdamas jo klausytojams svarbią žinią apie vandens taršą.

Pusė tonos atliekų – būtent tiek jų kasmet vidutiniškai paliekame žemei ir vandeniui kiekvienas mūsų. Instaliacija „Choras“ sukurta siekiant atkreipti dėmesį į itin sparčiai augantį vartojimą. Kasmet pasauliui paliekama daugiau kaip 2 milijardai tonų atliekų, iš kurių – beveik pusė maisto atliekos. Ir tai tik keli rodikliai, akcentuojantys beprotiškais tempais augantį vartojimą ir jo daromą poveikį aplinkai.

„Pajūrio zonos visame pasaulyje ypač stipriai jaučia augančio vartojimo pasekmes – besikeičiantis klimatas vienas vietoves neįprastu laiku skandina liūtyse, kitus – pragariškai kaitina. Lietuvos pajūris dažnam tampa rojaus kampeliu, kur dar galima rasti komfortišką temperatūrą. Bet taip nebūtinai bus visada.

Alfonso Mažūno nuotr./Vilma Balčiauskaitė
Alfonso Mažūno nuotr./Vilma Balčiauskaitė

Per atostogas dažnas atsipalaiduojame ir priimame daugiau spontaniškų sprendimų, lemiančių daugiau atliekų – plastikiniai vandens buteliukai, ledų pakuotės ar nuorūkos patenka ne tik į miesto šiukšlių konteinerius, bet ir į mūsų jūras, – sako instaliacijos iniciatorės, atliekų ir aplinkos tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė. – Vandenyje pakuotės tampa gyvūnų mirties priežastimi, o mikroplastikas kaupiasi jų organuose, per mitybos grandinę pasiekdamas ir mūsų stalą. Pradėti keistis verta nuo daugkartinės gertuvės kelionių krepšyje ar pakuočių atliekų mažinimo, o jų neišvengus – rūšiavimo.“

Didelius atliekų pajūryje kiekius, deja, demonstruoja ir kasmetinio festivalio „Darom prie jūros“ rezultatai. Pernai iš paplūdimio surinkta apie 2000 litrų šiukšlių. Be įprastinių šiukšlių, smėlyje rasta traktoriaus padanga, seni žvejybos tinklai, chalatas ir net enciklopedija. Viena dažniausiai pasitaikančių šiukšlių – nuorūkos.

Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės teigimu, augantis vartojimas, neatsakingas rūšiavimas ir plastiko kiekiai vandenyje kelia didelį pavojų pajūrio gyventojams – tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Ir tai yra viena iš svarbių temų, kuriai muziejus nuosekliai skiria dėmesio.

„Kaskart, kai pamatome savo ekranuose sukrečiančius vaizdus, kuriuose užfiksuoti žūstantys vandens gyvūnai, paspringę ar uždusę maišeliu, pakuote ar gėrimų šiaudeliu, mes tiesiog perjungiame vaizdą į malonesnį. O iš tiesų, vienintelis veiksmas, galintis keisti šią plastiko ir šiukšlių epidemiją, veikiančią pasaulio jūras ir mūsų artimąją Baltiją, yra vienas – keisti savo elgesį: vartoti mažiau, atsakingai, rinktis suyrančias pakuotes, rūšiuoti atliekas.

Alfonso Mažūno nuotr./Menininkės Agnės Kišonaitės instaliacija „Choras“
Alfonso Mažūno nuotr./Menininkės Agnės Kišonaitės instaliacija „Choras“

Kiekvieno jūrų gyvūno žūtyje yra dalis ir kiekvieno mūsų asmeninių veiksmų ir gyvenimo būdo pasirinkimų. Apie tai ir dainuoja menininkės A. Kišonaitės sukurti „choristai“ – lyg grėsmingas, sutelktas būrelis atliekų migrantų, kuriuos patys sukūrėme ir kurie kėsinasi atimti iš mūsų jūras ir žemę“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja N. Puteikienė.

Skamba specialiai parašytas kūrinys

Menininkės Agnės Kišonaitės sukurta instaliacija, vasarai persikėlusi į pajūrį, vaizduoja „chorą“, kuris, paspaudus specialų mygtuką, atlieka lietuvių liaudies sutartinę primenantį kūrinį, ir ragina skirti daugiau dėmesio atsakingam vartojimui ir rūpesčiui pajūrio gamta. Instaliacijos autorė pasakoja, kad savo darbais visuomet stengiasi ne pamokslauti, o skleisti žinutę pozityviai, pasitelkti žaismingumą ir estetiką.

Nors instaliacija buvo kuriama iš atliekų, menininkei buvo svarbu, kad galutinis vaizdas būtų malonus akiai. Kitokiam – sceniniam – gyvenimui prikeltos atliekos buvo surinktos iš aštuonių atliekų rūšiavimo centrų. Tai – plastiko bakeliai, PET buteliai, metalo skardinės bei stiklo buteliukai. „Choristų“ apranga sukurta iš plastiko didmaišių.

Alfonso Mažūno nuotr./Agnė Kišonaitė
Alfonso Mažūno nuotr./Agnė Kišonaitė

Menininkė pripažįsta, kad instaliacijos konstravimo etapas nebuvo toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Kiekviena medžiaga yra specifiška, todėl turi būti jungiama skirtingomis technikomis, tarkim, vienos limpa, kitas reikia susukti. Man šis eksperimentavimo etapas yra smagus, jautiesi atradėju, kai pavyksta išgauti norimą rezultatą. Džiaugiuosi, kad ši instaliacija sulaukia daugybės pozityvių reakcijų. Tiek Kaune, tiek Vilniuje matėme, kad ji traukia įvairaus amžiaus praeivius“, – pasakoja ji.

Instaliaciją Jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro prieigose bus galima apžiūrėti liepos 1–rugpjūčio 25 dienomis, instaliacijos lankymas galimas ir neįsigijus muziejaus bilieto.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais
Užsisakykite
15min naujienlaiškius