Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Neries regioniniame parke rastas vienas keisčiausių Lietuvos grybų: jis – labai retas!

Ar kada nors esate matę kraterį? Dažniausiai kraterį suprantame kaip piltuvo ar taurės pavidalo ugnikalnių įdubimą, o ar patikėtumėte, jog sumažintą jo formą galima pamatyti ir Lietuvoje, tik ne uolienų pavidalu, o grybo!
Krateriškasis taurūnis (Urmula craterium)
Krateriškasis taurūnis (Urmula craterium) / Mindaugo Gasparavičiaus nuotr.

Tai krateriškasis taurūnis (Urmula craterium), vienas ankstyviausių ir keisčiausių Lietuvos grybų, rašo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Šiuo metu jie kaip tik auga, todėl džiugu, kad Neries regioninio parko gidui Sauliui Pupininkui su jaunaisiais parko bičiuliais edukacijos metu pasisekė atrasti dar vieną šio reto, saugomo, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto grybo radavietę!

Mindaugo Gasparavičiaus nuotr. / Krateriškasis taurūnis (Urmula craterium)
Mindaugo Gasparavičiaus nuotr. / Krateriškasis taurūnis (Urmula craterium)

Neįprastos formos grybo vaisiakūniai yra apie 2–8 cm aukščio ir 1–4 cm skersmens, iš pradžių būna uždari ar rutuliški, vėliau, viršūnei prasivėrus, tampa gilios taurės ar piltuvėlio formos. Paviršius juodai rudos, rusvos spalvos, veltiniuotas, kraštai sutrūkinėję.

Nors išvaizda panašus į tuoj išsiveržiantį ugnikalnį, viduje lavos nerasite, tad nebijokite, pirštų nenusideginsite, bet esant tinkamoms sąlygoms, papūtus į šio kraterio vidų, tarsi rūkstantys dūmai pakils pilkas sporų debesėlis, kuriomis šis grybas dauginasi.

Kur galima aptikti ar bandyti ieškoti šio reto grybo?

Krateriškieji taurūniai formuojasi ankstyvą pavasarį, auga ant trūnijančios lapuočių medienos ir miško paklotės. Dažniausiai vystosi ant lazdynų, alksnių, beržų ir ąžuolų nukritusių šakų ir stiebų, gulinčių vidutinio drėgnumo derlingame dirvožemyje.

Mindaugo Gasparavičiaus nuotr. / Krateriškasis taurūnis (Urmula craterium)
Mindaugo Gasparavičiaus nuotr. / Krateriškasis taurūnis (Urmula craterium)

Šiam grybui būdingos augavietės yra brandūs ir ūksmingi eglynai ar ąžuolynai su senais lazdynais, drėgnokose raguvų ir šlaitų vietose, šalia upelių. Auga tiek pavieniui, tiek didelėmis grupėmis, kartais siekiančiomis net iki 100 vienetų vienoje vietoje! Šiuo metu Lietuvoje žinoma tik apie 50 šio grybo radaviečių.

Kaip galima apsaugoti šį retą grybą?

Pagrindinės krateriškojo taurūnio ir jo buveinių išlikimui kylančios grėsmės yra brandžių miškų, ypač eglynų ir ąžuolynų su lazdynų priemaiša, mažėjimas ir fragmentacija dėl ūkinės veiklos. Taip pat neigiamą įtaką šio grybo būklei turi ir hidrologinio režimo kitimas bei dirvožemio sausėjimas.

Mindaugo Gasparavičiaus nuotr. / Krateriškasis taurūnis (Urmula craterium)
Mindaugo Gasparavičiaus nuotr. / Krateriškasis taurūnis (Urmula craterium)

„Siekiant apsaugoti šių grybų buveines, viena efektyviausių priemonių yra miško kirtimų draudimas šių grybų buveinėse, taip pat trake augančių lazdynų saugojimas ir dirvožemio vientisumo palaikymas.

Ne mažiau svarbus dalykas šios rūšies išsaugojimui yra žmonių sąmoningumas, todėl kviečiame visus parko bičiulius, pastebėjusius šiuos keistuolius, pranešti apie juos parko darbuotojams, tegul kraterių daugėja!“ – prie krateriškojo taurūnio apsaugos visus juos rasiančius kviečia prisidėti Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Justyna Barščevska.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius