Sekite 15min Google
Rimtu verslu tai tapo per pasaulinę parodą „EXPO 2020“ Dubajuje. Į ją atvykę Lietuvos verslo atstovai norėjo pamatyti ne tik blizgantį megapolį, bet ir kitus emyratus. Tada K.Urbonas visiškai ir pasišventė gido darbui.
VIP kelionės ir filosofija: „Geriausias gidas – kuris netrukdo“
Pašnekovas organizuoja individualias, aukštos klasės išvykas, kuriose keliautojams nereikia niekuo rūpintis – nuo aprangos į mečetes ir bilietų iki gėrimų ar nardymo įrangos. Šalį jis rodo per ekskursijoms pritaikyto visureigio langą, o klientams stengiasi nepiršti savo nuomonės.
„Manau, kad geriausias gidas yra tas, kuris netrukdo keliautojams. Mano tikslas – padaryti taip, kad žmogus būtų laimingas, o kelionėje taptume draugais“, – sako lietuvis.
Emyratuose Kęstutis nestokoja ir vietinių bičiulių. Dubajaus turguje, kur greitai galima permokėti, jis tautiečius veda pas patikrintus prekeivius – Omidą (prie kurio parduotuvėlės kabo Lietuvos trispalvė) bei kašmyro pardavėją Ibrahimą.
„Net jei keliautojai vyksta be manęs – pakanka parodyti mano fotografiją ir turistas gauna visas patirtis, kurias gautų vykdamas su manimi“, – sako vyras. Su jais sutarta dėl sąžiningų kainų, be to, Kęstutis keliautojus moko svarbiausios taisyklės Rytuose – išmokti tvirtai pasakyti „ne“.
Arabiškas tempas, cepelinai dykumoje ir gelbėtojų misijos
Siekdamas ramybės ir norėdamas pabėgti nuo brangaus bei per greito Dubajaus ritmo, Kęstutis įsikūrė kito emyrato kalnų papėdėje, kur nuomojasi namą su kiemu. Emyratuose gyvenantiems lietuviams jis nuolat sugalvoja įvairių iniciatyvų.
Dykumoje su tautiečiais jis yra viręs cepelinus, ant paties sumeistrauto pečiaus kepęs šakotį Lietuvos Ambasados JAE atidarymo progai ir net rūkęs žuvį dykumoje.
Laikas nuo laiko vis suorganizuoja Emyratuose gyvenantiems lietuviams išvykas į negyvenamą salą, tačiau be linksmybių, Kęstutis kartu su draugu atlieka ir kitą – savanorišką misiją. Tiek vietiniai šalies gyventojai, tiek JAE specialiosios tarnybos juos žino kaip gelbėtojus, pasiruošusius bet kada ištraukti smėlynuose ar vandenyje įstrigusį automobilį.
Kartą dykumoje jiems teko gelbėti net Dubajaus darbo ministro kemperį.
Praėjusius Naujuosius metus jie, policijos paprašyti, sutiko prižiūrėdami teritoriją, skirtą fejerverkų stebėjimui, bei gelbėjo ten įstrigusius Emyratų gyventojus. O kartą dykumoje jiems teko gelbėti net Dubajaus darbo ministro kemperį.
„Su ministru tąkart net apsibarėme – jis bandė atsilyginti pinigais, o aš niekaip negalėjau paaiškinti, kad mes viską darome veltui ir savanoriškai“, – šypsosi pašnekovas.
Pasikeitęs regiono vertinimas ir geopolitiniai iššūkiai
Iki šiol Kęstučio darbymetis trukdavo nuo lapkričio iki balandžio, o vasarą, kai tvyro 45–48 laipsnių karštis, vykdavo pasiruošimas naujam sezonui, tačiau šie metai atnešė nenumatytų iššūkių. Po vasario pabaigoje prasidėjusio karinio konflikto Irkane visos rezervacijos buvo atšauktos, o naujos užklausos iš Lietuvos sustojo.
Anot pašnekovo, Europoje žmonės visus Artimuosius Rytus dažnai pradėjo vertinti kaip vieną karo zoną, nors net ir pačiuose Emyratuose kasdienis gyvenimas nė kiek nepasikeitė.
„Žmones suprantu. Jie mato naujienų antraštes ir natūraliai kyla klausimas – ar saugu važiuoti? Tačiau gyvenant čia tas vaizdas atrodo visiškai kitaip. Kasdienis gyvenimas vyksta įprastai, dirba įmonės, žmonės važiuoja į darbus, o vienintelis dalykas, kurį jaučiu savo darbe, – kad žmonės iš Lietuvos tiesiog atidėjo savo planus“, – sako pašnekovas.
Naujas etapas: ekspedicijos „Klajonės Omane“ ir Dakaras
Nepaisant sumažėjusio turistų srauto iš Lietuvos, Kęstutis įgyvendino kelerius metus brandintą sumanymą – šią vasarą įvyko pirmoji jo organizuota ekspedicija „Klajonės“ po kaimyninį Omaną. Čia viskas kitaip. Pasak jo, tai yra labai egzotinė šalis, savo gamtos įvairove, kultūra, istorija. Net ir saugumo klausimais – Omanas neutralus dabartiniame konflikte.
„Per aštuonias dienas dviem visureigiais su kemperiais-treileriais buvo įveikta daugiau kaip 4300 kilometrų, o maršrutas vedė per kalnus, dykumas, laukinę pakrantę ir atokiausius šalies kampelius. Nakvojome net virš debesų“, – apie pirmąją kelionę pasakojo K.Urbonas.
Pirmieji šios ekspedicijos dalyviai buvo ne turistai iš Lietuvos, o pačiuose Emyratuose gyvenantys lietuviai. Matydami realią situaciją vietoje, jie drąsiai leidosi į kelionę.
„Tikiu, kad anksčiau ar vėliau žmonės vėl pradės važiuoti. Galbūt pirmiausia reikėjo, kad kažkas nuvažiuotų, išbandytų maršrutą ir savo akimis pamatytų, kaip viskas atrodo iš tikrųjų“, – optimistiškai į ateinantį turizmo sezoną žvelgia K.Urbonas.
Į klausimą, kiek kainuoja savaitės klajonė po egzotišką Omaną, pašnekovas atsakė, kad apie 1600 eurų žmogui su viskas įskaičiuota: nakvynėmis, klajonėmis, maistu ir gėrimais.
„Keliaujame kitaip nei įprasta – kiekviena klajonė yra unikali ir planuojama pagal keliautojų pomėgius bei norus. Klajonės neapsiribos vien Omanu. 2027-ųjų sausį ruošiamės vykti į Saudo Arabiją stebėti Dakaro ralio. Šiai ekspedicijai paruošėme penkis ekipažus – visureigius su bekelės kemperiais. Keliautojai galės stebėti Dakarą iš arti, keliaudami su visu įmanomu komfortu išsinuomoję mūsų kemperius–treilerius“, – apie ateities planus pasakojo pašnekovas.
Apie rusiškus kreipinius ir kalbas
Kam teko lankytis JAE pastebėjo, kad į lietuvius čia dažniausiai kreipiamasi rusiškai. Kodėl? Pašnekovas šypsosi, kad su vietiniais aiškinosi šį fenomeną ir sulaukė atsakymo, jog mes savo rūstumu, veidais be šypsenų labiausiai jiems panašūs į rusus.
Į klausimą, ar ilgą laiką gyvendamas JAE jis pats išmoko arabiškai linksmai paaiškina: „Čia, statistikos duomenimis, gyvena 230 tautybių žmonių, todėl ir pagrindinė kalba, kuria visi ir visur susikalba yra anglų. Pradėjau mokytis arabų kalbos iš klausos. Čia – tautų katilas, kur kalbos maišosi vienos su kitomis ir galiausiai išeina įvairiausių tautų žodžių kalbų miksas. Aš su vietiniu bandau kalbėti arabiškai, o jis atrėžia, kad čia ne indų ar pakistaniečių žodžiai“.
Turizmo sezoniškumas
Beje, kaip Lietuvoje, taip ir JAE, turizmo sezonas yra tampriai susijęs su metų laikais ir oru. Tad pašnekovui pats darbymetis yra tik geras pusmetis – nuo lapkričio iki balandžio, nes paskui šalį kamuoja karščiai, dienomis siekantys ir 45–48 laipsnius, o naktimis išsilaikantys net iki 36-ių.
„Tiesa, čia klimatas visai kitoks nei Lietuvoje, todėl ir karštis jaučiamas ne taip. Šalia vandenynas, dangus aptrauktas debesimis, atrodo kaip rūkas, kurį vadinu niaukučiu, kuris nuslopina tiesioginius saulės spindulius, todėl lengviau išverti didelę kaitrą“, – šypsosi lietuvis, pridūręs, jog per pusmetį turėdavo užsidirbti tiek, kad išgyventų likusius pusę metų.
Ar norėtų grįžti į Lietuvą?
Į Lietuvą K.Urbonas grįžta retai, nors Kaune gyvena jo tėvai, brolis ir sesuo. Paskutinį kartą gimtinėje jis lankėsi prieš metus.
„Kai grįžtu į Lietuvą, jaučiu labai daug streso, greitas tempas. Kai atvykau į Emyratus, kaunietis manyje turėjo numirti. Kokios yra mūsų lietuvių savybės? Atsakomybė, žodžio laikymasis, teisybė, punktualumas, o čia jie neegzistuoja. Jei vadovaučiausi šiom lietuviškom savybėm, Emyratuose neišgyvenčiau, pražūčiau. Čia egzistuoja visai kita kultūra ir niekas nesijaudina, jei žmogus vėluoja.
Mus pirmiausiai išmokė dviejų dalykų. Kai derybose išgirsti: rytoj, jeigu Dievas duos, gali atsistoti ir eiti namo. Mat jei žmogus norėtų pasirašyti sutartį, jis dabar pat tą ir padarytų, o jei pasako šį žodžių junginį, žinok, nieko nebus. Kai pradedi čia gyventi, turi prisitaikyti.
Dabar, kai grįžtu į Lietuvą, matau nemažai man nebepriimtinų dalykų, tarkim, kad ir aptarnavimo kultūra, dėmesys atėjusiam. Čia visada einama į žmogų: padeda, siūlo, aptarnauja, mandagus, šiltas ir atviras bendravimas su klientu. Nebepažįstu miestų Lietuvoje, tuo klausimu esu „degradavęs“. Kiekvienas kuriamės savo gyvenimą, mano gyvenimas dabar yra čia“, – atvirai kalbėjo K.Urbonas.
Gyvendamas Kaune pašnekovas dar nuo 2009 metų dirbo su dronais ir išleido knygą apie šį miestą iš paukščio skrydžio. Su verslininkų pagalba surengė vieną didžiausių fotoparodų viešoje erdvėje: didelio formato nuotraukomis papuošė tvorą, juosiančą tuo metu jau tuščio stovinčio prekybos centro „Merkurijus“ sieną Laisvės alėjoje.
