Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovė Simona Buziliauskienė pažymi, kad Vilniaus gyventojai lyginant su kitais miestais aktyviau naudojasi grynųjų pinigų alternatyvomis (73,8 proc.) ir vertina skaitmeninę informacijos prieigą, kuri stiprina pasitikėjimą institucijomis (60,8 proc.), rašoma Inovacijų agentūros pranešime žiniasklaidai.
Visos Baltijos šalių sostinės per metus palypėjo reitinge: Talinas iš 24 vietos pakilo į 22, o Ryga – iš 59 į 46.
Sumaniausių pasaulio miestų trejetuke kaip ir praėjusiais metais pirmauja Ciurichas bei Oslas, o trečioje vietoje atsidūrė viena pozicija aukštyn pakilusi Ženeva.
S.Buziliauskienė atkreipia dėmesį, kad aukštą „A“ lygio įvertinimą Vilnius pasiekė miesto infrastruktūros bei išmaniųjų technologijų srityse.
„Turime sparčiai stiprėjantį aukštųjų technologijų sektorių – praėję metai kaip tik pasižymėjo lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų eksporto augimu, kuris didėjo 17,8 proc. ir siekė 2,2 mlrd. eurų.
Šios technologijos, kartu su besiformuojančia išmaniąja infrastruktūra, padeda kurti saugesnį ir patogesnį miestą, kur gyventojai gali džiaugtis ne tik geresniu gyvenimo kokybės užtikrinimu, bet ir didesniu pasitenkinimu kasdieninėmis paslaugomis“, – sako S.Buziliauskienė.
IMD reitingas taip pat atskleidė sritis, kuriose Vilnius dar turi potencialo tobulėti. Gyventojai kaip pagrindinius prioritetus įvardijo būsto prieinamumą (59,2 proc.), eismo spūstis (57,8 proc.), kovą su korupcija (40,5 proc.), sveikatos apsaugos paslaugų kokybę (39,0 proc.) ir prasmingo darbo galimybes (36,7 proc.).
Miestai vaidins vis didesnį vaidmenį naujame geopolitiniame kontekste, kai prekybos partneriams ir investuotojams prioritetas bus konkretaus miesto patrauklumas, o ne visos šalies ekonomika.
Miestai vaidins vis didesnį vaidmenį naujame geopolitiniame kontekste.
Tai reiškia, kad miestai, kurie sugebės užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę, patogią infrastruktūrą ir tvarias technologijas, taps pagrindinėmis verslo ir investicijų kryptimis.
